„Gal mes galime padėti vargšei Europai, kuri nesusigaudo, ką
jai primeta?“ - sakė V.Landsbergis, tvirtindamas, jog šiuo metu
Rusija susitarimo tekste siekia „išplauti sąvokas“, Europą
priversti užmerkti akis prieš žmogaus teisių pažeidimus dėl
pragmatinių interesų ir taip sukelti abejones dėl principų,
kuriais paremta Vakarų demokratija.
Tiesa, anot V.Landsbergio, nors Europa dar neatsisako požiūrio,
jog žmogaus teisių klausimas „kartais esmingesnis, kartais - mažiau
esmingas“, pasitikėjimas Rusija vis dėlto yra susvyravęs.
Sausio pradžioje Maskva dėl kainų ginčo su Ukraina beveik
dviem savaitėms nutraukė dujų tiekimą kelioms Europos valstybėms,
tuomet ES atstovai viešai išreiškė abejones dėl Rusijos
galimybės būti laikoma patikima energijos tiekėja.
„Kai Gruzija dega - nešalta, o kai per Ukrainą atėjo šaltis į
Europą - pajuto“, - sakė V.Landsbergis.
Į V.Landsbergio klausimą, kiek Lietuva gali daryti įtakos ES ir
Rusijos sutarčiai, Seimo komiteto vadovas Audronis Ažubalis atsakė,
jog tiesiogiai - niekaip. Pasak europarlamentaro, būtina ieškoti ir
netiesioginių kelių.
„Jie man atsakė, kad tiesioginės įtakos nėra. Bet galų gale
Europos Taryboje susitinka ministrai, valstybių vadovai“, - BNS sakė
V.Landsbergis, paklaustas, ar pats matantis galimybių Lietuvai daryti
įtaką šiems procesams.
Maskva ir ES nuo 2008-ųjų derasi dėl strateginės partnerystės
sutarties. Derybos kartą jau buvo sustabdytos dėl karinio Rusijos ir
Gruzijos konflikto, tačiau vėliau atnaujintos.