Abu jie nesėkmingai bandė tapti įtakingų tarptautinių organizacijų vadovais. Ir abiejų pretendentų nesėkmės priežastis buvo labai panaši – siekdami aukštų tikslų jie nesulaukė tautiečių paramos.
2006 metais į „FIBA Europe“ prezidento postą taikęsis Š.Marčiulionis prieš pat balsavimą atsiėmė savo kandidatūrą.
Įtakingos sporto organizacijos vadovu buvo išrinktas graikas G.Vassilakopoulos.
Šis veikėjas dabar nuolat lankosi Kaune ir žiūri, kaip kauniečiams sekasi statyti areną Nemuno saloje 2011-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionatui.
O jei tokią misiją dabar galėtų atlikti buvęs kaunietis Š.Marčiulionis? Lengva numatyti, kad tokiu atveju Kauno arenos statybos darbai vyktų sklandžiai, o finansinis užnugaris būtų kur kas stipresnis.
Tačiau siekdamas „FIBA Europe“ vadovo posto garsusis lietuvis tuomet ne tik nesulaukė saviškių paramos, bet ir atvirai prakalbo apie visiškai priešingus jų veiksmus.
Kai kurie tautiečiai užkulisiuose tuomet net agitavo prieš Š.Marčiulionį.
Lietuviškų intrigų ypatumus pajuto ir į UNESCO generalinio direktoriaus postą nesėkmingai pretendavusi diplomatė I.Marčiulionytė.
Ambasadorė užsiminė, kad varžybose dėl įtakingo posto jai trūko palaikymo iš Vilniaus.
Ką čia kalbėti apie palaikymą, jei Užsienio reikalų ministerija Lietuvos pretendentę atšaukė (šnabždama, kad palaiminus buvusiai eurokomisarei prezidentei D.Grybauskaitei) jau po antro balsavimo turo ir netoliaregiškai parėmė Austrijai atstovaujančią eurokomisarę, kuri ne tik nelaimėjo, bet net nesugebėjo pasiekti finišo.