Kitą savaitę, spalio 1 dieną, bus pradedamos rinkti paraiškos paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ .
Parama pagal veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ skiriama melioracijai, jos įrenginiams ir sistemoms atnaujinti.
Paramos lėšomis galima atnaujinti ir dirbtinių vandens telkinių hidrotechninius statinius, rekonstruoti polderius, taip pat nukalkinti rūgščias dirvas.
Paramos gali siekti ne tik savivaldybės, bet ir melioracijos įrenginių naudotojų asociacijos.
Gilučių (Elektrėnų sav.) ūkininkams melioracijos sistemą jų žemėje už ES ir savivaldybės biudžeto pinigus sutvarkė Elektrėnų savivaldybė.
Bulves paliko lauke
Aldonos Lakštauskienės sūnus Vygantas į Elektrėnus išvežė parduoti bulves.
Viena namuose likusi Aldona nenorėjo prisiminti, nei kaip jie anksčiau jas sodindavo, nei kaip kasdavo.
Vienais metais pasodinti pasodino, o rudenį jau neįvažiavo jų nukasti.
„Iš vieno šono kiek tai pakasėme, kiek tai – iš kito šono. O per vidurį dirvos ir palikome. Kadgi plaukė ten viskas“, – numojo ji ranka.
Dabar jos sūnui (A.Lakštauskienė pasinaudojo KPP paramos priemone „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės gamybos“ ir perdavė jam ūkį) nereikia taip vargti – šįmet bulviena buvo sausutėlė.
Išvažiavo sėti kviečių
Netoli Gilučių – Kalninių Mijaugonių kaime – Juozas Žilinskas kinkė savo Sartį. „Važiuoju sėti kviečių“, – žadėjo jis.
J.Žilinskas nesibaimino, kad pavasario polaidis gali iškilnoti jo žieminius. O dar prieš metus visko galėjo būti.
„Buvome prisipjovę šieno. Kai davė bangos, žiūrim, kad plaukia visos kupetos“, – prisiminė savo vargus Juozas.
Avys suserga
Kentėjo ne tik žemdirbyste užsiimantys, bet ir gyvulininkyste besiverčiantys Gilučių apylinkės ūkininkai.
Stambiausias šių apylinkių ūkininkas Pranas Gaidamavičius sakė, kad šlapios pievos buvo peilis jo avims.
P.Gaidamavičius augina retos Romanovo veislės avis. Ši veislė yra vertinama dėl gero mėsos skonio (mažai lajaus, tad mėsa nestingsta) ir plonos odos (būna gražūs kailiniai).
P.Gaidamavičius avis augina veislei. Jas parduoda kitiems šalies ūkininkams, tad labai svarbu, kad jo avys būtų sveikos.
„Šlapios pievos – terpė peteliškėms daugintis“, – P.Gaidamavičius peteliškėmis vadina fasciolas. Fasciolos – avių kepenų ligos fascioliozės sukėlėjai.
Užsikrėtusių avių kepenyse atsiranda kraujo išsiliejimų, avys nusilpsta ir gali nugaišti.
Drėgmė yra labai svarbi fasciolų kiaušinėlių vystymuisi.
„Šiame slėnyje nuolat stovėdavo vanduo“, – rodė P.Gaidamavičius avių ganykloje esančią rėvą.
Pagalbos – į savivaldybę
80 Gilučių seniūnijos ūkininkų dėl nuolat užliejamų pievų ir dirbamų laukų kreipėsi į rajono savivaldybę.
Jų žemėse suklotos melioracijos sistemos nebuvo remontuotos nuo sovietmečio. Klojiniai po žeme per tiek metų išsikraipė, moliniai vamzdeliai sutrūkinėjo, sistema užsinešė sąnašomis.
Melioracijos įrenginius patikėjimo teise valdė savivaldybė, ji buvo atsakinga už šį turtą.
Parengė projektą
Elektrėnų savivaldybė parengė Gilučių kadastrinės vietovės melioracijos statinių rekonstrukcijos darbų projektą.
Pagal jį buvo numatyta rekonstruoti apie 300 ha plote esančių melioracijos statinių, 300 metrų griovių, apie 700 m drenažo latakų, apie 8 tūkst. metrų rinktuvų, 18 žiočių, viena pralaida. Bendra projekto vertė – 1 309 145 Lt.
Kreipėsi paramos
Projektui įgyvendinti Elektrėnų savivaldybė kreipėsi paramos.
Paramos savivaldybė kreipėsi pagal KPP priemonės „Žemės ir miškų ūkio veikla ir jos infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“.
Pernai rudenį Elektrėnų savivaldybė su Nacionaline mokėjimo agentūra pasirašė paramos sutartį.
Darbus baigė pavasarį
Melioracijos rekonstrukcijos darbai Gilučių kadastrinėje vietovėje pagal projektą turėjo būti baigti šįmet rudenį.
„Baigėme anksčiau – šįmet pavasarį“, – sakė už projekto vykdymą atsakingas savivaldybės žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Jukavičius.
Rudenį Gilučių žmonės pasitiko ramūs.
Savivaldybei šis projektas kainavo apie 310 tūkst. litų. ES paramos buvo patvirtinta beveik 1 mln. litų.
* * *
Ūkininkai gali nelaukti malonės
Melioracijos sistemas ir įrenginius, esančius jų žemėje, nelaukdami savivaldybės malonės gali atnaujinti patys ūkininkai.
Pagal KPP priemonės „Žemės ir miškų ūkio veikla ir jos infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ jie taip pat, kaip ir savivaldybė, gali kreiptis paramos.
Tik jie turi susiburti į melioracijos sistemų naudotojų asociaciją. Melioracijų naudotojų asociacijų nariais gali tapti ne tik ūkininkai, bet ir žemės ūkio bendrovės.
Žemdirbiai, norintys burtis į tokias asociacijas, gali kreiptis į savivaldybę ar seniūniją, kurios turėtų supažindinti su asociacijos steigimo tvarka, veikla ir tikslais.
Melioracijos statinių naudotojų asociacijos turėtų būti sudarytos ne mažiau kaip iš trijų narių.
Paramos lėšomis galima rekonstruoti tuos statinius, kurių nusidėvėjimas didesnis negu 30 proc. Apmokama iki 90 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
* * *
Melioracijai skirta 131 milijonas litų
Pagal veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ pateiktos 54 paraiškos, su 49 pareiškėjais pasirašytos paramos sutartys.
Bendra jų prašoma paramos suma – per 51 mln. litų.
Daliai pareiškėjų jau išmokėta per 14 mln. litų paramos.
Didžiausia paramos suma vienam projektui – 1 035 840 litų, polderiams rekonstruoti – 2 071 680 litų.
Iš viso veiklos sričiai „Žemės ūkio vandentvarka“ ketinama skirti 131 mln. litų ES paramos.
Ligi šiol aktyviausiai lėšomis, skirtomis melioracijos sistemoms atnaujinti, pasinaudojo Panevėžio rajonas. Pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioritetą Panevėžio rajone įgyvendinti 4 projektai, pagal kuriuos nusausinimo darbai atlikti šešiose rajono gyvenvietėse, gyvenimo kokybė pagerėjo beveik 4 tūkst. gyventojų.
Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija.