Šią savaitę Lietuvoje viešėjęs Jungtinės Karalystės
pirmasis jūrų lordas ir karališkojo laivyno Štabo viršininkas
admirolas M.Stanhope'as BNS sakė, kad sudėtingos, didelio pajėgumo
priešmininės įrangos negalima gauti pigiai. Jis taip pat
pažymėjo, kad naujesnės technologijos už tas, kurias turės
Lietuvos įsigyti „Hunt“ klasės laivai, dar nesukurtos.
„Priešmininė įranga yra sudėtinga. Jei ruošiesi minų
ieškoti laivais, nesvarbu, kas juos pagamino, turi turėti
sudėtingą įrangą. Viskas kainuoja, bet aš esu tikras, kad jūs
būsite patenkinti tais pajėgumais, kuriuos nusipirkote. Jūs gaunate
platformą, kuri yra pasiteisinusi. Jungtinėje Karalystėje mes
turime tokius pačius pajėgumus. Šiuo metu mes neturime naujesnės
kartos laivų už „Hunt“ klasę. Mes apie tai galvojame, bet net jei
aš dabar panorėčiau naujesnių nei „Hunt“ klasės laivų, jų
nebūtų dar mažiausiai 7-8 metus“, - sakė M.Stanhope'as.
Pasak britų kariškio, 2008 metų pabaigoje įsigyti laivai,
kurių korpusai yra iš stiklo-plastiko, Lietuvai pagal jos
reikalavimus yra labai tinkami.
„Jūs gyvenate šalia Baltijos jūros, kurioje, kiek žinau, vis
dar yra tūkstančiai minų, kurias reikia išvalyti. To negalima
daryti pasenusiu būdu, reikia atskirai kiekvieną miną nukenksminti,
tam reikalingi sudėtingi sonarai ir nukenksminimo mechanizmai. Jūs
atsakingi už šį darbą“, - teigė karališkojo laivyno vadas.
Britai pirmąjį laivą Lietuvai pristatys 2010 pabaigoje,
antrąjį - 2011 pabaigoje. Prieš parduodant Lietuvai britai laivus
pritaikė vykdyti patrulines funkcijas, o šiuo metu jie yra
modernizuojami sugrąžinant jiems visus priešmininės kovos laivų
pajėgumus.
„Kadangi laivai turės veikti šalia minų, „Thales“ kompanija
jiems grąžins tas magnetines savybes, kurias jie turėjo anksčiau.
Laivai turės naujus variklius, naujos kartos sonarų sistemą, todėl
jie bus dar geresni nei prieš paverčiant juos patruliniais laivais.
Yra sutarta jums pateikti pilno pajėgumo priešmininius laivus.
Pagrindinė jų funkcija yra ieškoti ir naikinti minas. Tačiau
laivas yra laivas. Juos galima naudoti pakrančių patruliavime arba
kaip valdymo laivus. Laivo naudingumas siekia daugiau už pagrindinę
funkciją, kuriai atlikti jis buvo sukurtas“, - aiškino M.Stanhope'as.
Kalbėdamas apie padėtį rinkoje norint įsigyti tokius laivus
jis pripažino, kad „apsipirkti Europoje galima“, tačiau nėra labai
daug šalių, turinčių pajėgumus pastatyti tokio dydžio stiklo-
plastiko laivus ir aprūpinti atitinkamomis sonarų sistemomis.
Pasak „Thales“, į „Hunt klasės laivus montuojamas 2193 tipo
sonaras yra pajėgesnis už bet kurį kitą pasaulyje naudojamą minų
paieškos sonarą.
„Leiskite pridėti dar vieną aspektą, galima turėti ir stiklo-
plastiko laivus, ir sonarus, bet reikia ir žmonių, kurie mokėtų
jais naudotis. Žmonių mokymas ir parengimas yra lygiai tiek pat
svarbus. Mes suteiksime apmokymus, kurie nukreips lietuvių įgulas
teisingu keliu. (Laivų tarnybos laikas - BNS) priklausys nuo to kaip
jūs juos prižiūrėsite. Šie laivai yra iš stiklo plastiko ir
nerūdija, bet juos reikia prižiūrėti. Jūs turėsite naujus
variklius, kai sonarų technologijos patobulės, juos bus galima
atnaujinti.“, - teigė M.Stanhope'as.
Pasak britų kariškio, jei Lietuva galvotų apie 40-ies metų
perspektyvą, galbūt jai reikėtų dairytis į visai kitas
technologijas, pavyzdžiui „nuotoliniu būdu kontroliuojamus
įrengimus“. Tačiau jis pažymėjo, kad tų technologijų dar nėra,
o Lietuvai priešmininius pajėgumus nori turėti artimiausiu metu.
„Įsigyti laivai leis jums ne tik pasirūpinti savimi. Būdami
NATO nariais jūs galėsite suteikti šiuos pajėgumus Aljansui, jei
to prireiks kitų šalių vandenyse. Šie pajėgumai atitinka jūsų,
kaip šalies, ir NATO poreikius. Aš neturiu abejonių, kad tai yra
teisingas jūsų ir kitų Baltijos šalių pasirinkimas užsitikrinant
pirmuosius tikrus pajėgumus. Geriau būti tikrai pajėgiu vienoje
srityje, nei nelabai pajėgiu daugelyje skirtingų sričių“, - teigė
M.Stanhope'as.
Pasak jo, reikia pasiekti tam tikrus NATO ginkluotės standartus,
kad „galėtum manyti turintis tam tikrus pajėgumus“. Kartu jis
pabrėžė, kad minos nėra pasenęs kariavimo jūroje būdas.
„Jūs neįsigyjate šių laivų tik dėl to, kad savo vandenyse
turite minų problemą, kurią reikia išspręsti. Jūs įsigyjate
šiuos laivus todėl kad būdami NATO nariais esate atsakingi už
Aljanso gynybą ir saugumą. Minos laivybai yra grėsmė ir šiandien.
Padėkite 3-4 minas Sueco kanale ir sustabdysite komercinę laivybą
tarp Indijos vandenyno ir Viduržemio jūros. Tai neliečia vien tik
Antrojo pasaulinio karo minų, kalbame apie šiandienos grėsmes.
Minos yra labai pigus būdas pasiekti didžiulį efektą“, - aiškino
M.Stanhope'as.
60 metrų ilgio, 9,8 metrų pločio laivai bus priskirti NATO
greitojo reagavimo pajėgų nuolatinės parengties kovos su minomis
junginiui ir pakaitomis bei rotuodamiesi su kitų NATO šalių laivais
dalyvaus šio junginio minų paieškos ir išminavimo operacijose.
2008 metų pabaigoje buvusio krašto apsaugos ministro Juozo Oleko
sprendimu iš Jungtinės Karalystės įsigyti du laivai sukėlė
prieštaringus vertinimus. Buvo teigiama, kad jie įsigyti
nepagrįstai brangiai ir ne laiku - į šalį ateinant ekonominei
krizei.
Vėliau Krašto apsaugos ministerija spręsdama galvosūkį kaip
užsimokėti už įsigytą karinę techniką, taip pat ir šiuos
laivus derėjosi su britais dėl apmokėjimo už šiuos laivus grafiko
pakeitimo. Galutinė apmokėjimo už šiuos laivus data buvo nukelta
į 2013 metų antrąjį ketvirtį.