Ras tik naują vadovą ir aptrupėjusią partiją
Šiandien į Panevėžį susipažinti su naujuoju savo partijos lyderiu Panevėžyje, o gal net ir visoje apskrityje, turėtų atvykti Naujosios sąjungos (socialliberalų) partijos vadovas A.Paulauskas.
Ką jis išvys? Pramogų pasaulyje Swajaus pseudonimu žinomą panevėžietį 29 metų S.Mackevičių, prieš tris savaites tapusį šios partijos Panevėžio skyriaus vadovu, bei gerokai aptrupėjusį savo partijos skyrių.
Atlikėjas svarbų postą gavo po to, kai buvęs skyriaus pirmininkas Visvaldas Matkevičius po korupcijos skandalų pasitraukė iš partijos, o laikinai ėjusi pirmininko pareigas Zita Kukuraitienė išdidžiai nukulniavo pas liberalsąjūdiečius.
Kartu su jais iš Naujosios sąjungos dezertyravo dar apie 20 aktyviausių skyriaus narių.
S.Mackevičiaus negąsdina, kad jis tapo byrančios ir krinkančios partijos skyriaus vadovu. Patirties pramogų versle turintis politikas tiki, kad pavyks į praskydusias partijos gretas pritraukti jaunimo.
- Šiuo metu esu išėjęs tėvystės atostogų. Auginu 3 metų dukrą Gabiją ir 1 metų sūnų Domantą. Žmona yra Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto studentė.
Prieš tai dirbau UAB „Aukštaitijos pramogos“, pats esu įsteigęs viešą su pramogų verslu susijusią įmonę. Pramogų versle sukuosi jau ne pirmus metus, nors yra tekę dirbti ir sandėlio vedėju.
Panevėžio konservatorijoje esu baigęs muzikos pedagogiką ir turiu Šiaulių universiteto diplomą, pagal kurį esu edukologas, – taip mūsų skaitytojams pokalbio pradžioje prisistatė S.Mackevičius.
- Kaip atsidūrėte politikoje?
- Į politiką atėjau prieš dvejus metus. Tada negalvojau apie jokią partiją, bet tuo metu Naujosios sąjungos nariai pasiūlė stoti būtent į šią, sakė, bus smagu, įdomu, bus daug veiklos. O kodėl gi ne?
Gal jei į kokią kitą partiją pats būčiau lindęs, su manimi nebūtų kalbėję, nebūtų leidę net savo nuomonės pasakyti. O čia dalyvavau ir Seimo, ir savivaldybių rinkimuose. Tik vis nesėkmingai.
- O partijos programa ar jums patiko?
- Nežinojau tos programos, nebuvau skaitęs, nesigilinau. Bet ideologiškai ji man buvo priimtina.
- Kaip tapote skyriaus pirmininku? Nejau partija neturėjo senbuvių, norinčių užimti vadovo postą?
- Dalyvavau Seimo rinkimuose. Per tai užmezgiau ryšį su vilniečiais. Kai buvę skyriaus vadai traukėsi, jie ir manęs klausė, ar aš eisiu su jais pas kitus. Bet aš likau.
Kai jie pasitraukė, tada žiūriu, kad visai nebeliko kam palaikyti ryšio su partijos būstine, tik aš vienas buvau likęs su jais bendraujantis. Per skyriaus susirinkimą man ir pasiūlė vadovauti.
- Ar vyresni kolegos partiečiai nepavydėjo, kad jaunas naujokas aukštai šoktelėjo?
- Gal kas ir žiūri kreivai, ypač dėl amžiaus. Jaunystė – ne nuodėmė, visi kažkada užaugsim, laikas bėga ir jauni turi perimt darbus.
Vyresni žmonės turi idėjų, bet nėra ambicingi. Jie ne pasyvūs, bet tiesiog nenori daryti karjeros, nes žiniasklaida visko iškapsto, apdrabsto purvais, o dauguma to nenori.
Be to, anksčiau buvo labai bloga atmosfera skyriuje. Gerokai anksčiau, kol dar vadovavo Liudvika Trasykytė, partiečiai sutarė lyg viena šeima, o vėliau viskas pasikeitė, atsirado įtampa, ypač paskutiniu metu.
Galima sakyti, kad skyrius lengviau atsikvėpė, kai senieji vadai pasitraukė.
Pasižiūrėkime į visas partijas, kas tik nedalyvavo toje politikoje: rašytojai, dainininkai, šou pasaulio žvaigždės. Visi gyvename toje pačioje šalyje, valgome tą pačią duoną, tad ir politikoje galime būti visokie.
- Ar turite planų, kaip populiarinti gerokai aptirpusią partiją? Gal ketinate skyriaus veikloje ką nors keisti?
- Pirmiausia turiu tikslą partijos skyriaus viduje sukurti geresnį psichologinį klimatą ir pritraukti naujų narių.
Šiuo metu pagal sąrašus mūsų skyriuje yra apie 120 narių, tačiau realiai kalbančių tik apie 50. Su kitais reikės bandyti atkurti ryšį.
Norėčiau atgaivinti jaunimo judėjimą. Anksčiau toks buvo. Aš su jaunimu turėjęs daug reikalų, manau, kad mokėčiau su jais bendrauti.
- Kaip viliosite naujus narius, ką jiems žadėsite, ką siūlysite? Gal partijos programoje radote ypač patrauklių punktų, kuriuos akcentuosite ir taip jaunimą patrauksite į savo pusę?
- Iš tiesų tai nežinau, kaip reikia žmones vilioti, niekad nesu agitavęs stoti į partiją, bet mūsų gretose yra pedagogų, tai gal jie labiau žinos, kaip kalbėti, kad patrauktume žmones į savo pusę?
- Save įvardijote kaip ambicijų turintį jauną ir energingą politiką, puoselėjantį užmojus valdyti geriau ir teisingiau. Gal žinote, ką negerai daro dabartinė miesto valdžia?
- Nesu visko smulkiai išnagrinėjęs. Bet labai nepatinka, kad mieste vykdomi projektai, o krizės metu juos laimi ne panevėžiečių įmonės. Dabar reikia traukti panevėžiečius iš duobės, jiems suteikti pirmumo teises, atsigręžti į gamybininkus, verslininkus.
Man labai nepatinka, kad tą „Cido“ areną pastatė. Ją išlaikyti kainuoja beprotiškus pinigus. Gal buvo galima modernizuoti sporto rūmus?
- Kurio iš miesto vadovų – Vito Matuzo ar Povilo Vadopolo – valdymo stilius jums labiau patinka?
- Kaip miesto veidas V.Matuzas buvo labai stiprus. Jis buvo matomas, moterų ir jaunimo labai mylimas, jį žinojo kiekvienas panevėžietis, jis mėgo visur pasirodyti, kalbėdavo su miestiečiais per renginius.
O dabar vicemerai daugiau dirba, dažniau pasirodo, o to P.Vadopolo žmonės akyse nėra matę.
- O pats apie mero kėdę galvoji?
- Jei būčiau labai stiprus žmogus Panevėžio mieste, gerai žinomas, gal ir sutikčiau meru būti. Bet dabar dar reikia gerokai paaugti. Po pusantrų metų bus rinkimai, jei pateksiu į miesto tarybą, tada pasimokysiu, įgausiu patirties. O jau tada galima būtų ir pafantazuoti.
- Kokią matote mūsų miesto artimiausią viziją?
- Reikia gaivinti pramonę, kad darbo vietų būtų. Ir įkurti universitetą reikia, apie jį panevėžiečiai seniai svajoja. Bet konkrečiai apie pramonę nieko negaliu pasakyti, nes nieko nesuprantu. Apie švietimo reformą irgi nieko nežinau. Tada apie universitetą gal galima būtų kalbėti po 10 ar daugiau metų?
- Jūsų sritis – kultūra, tad gal lengviau būtų nupiešti kultūrinę miesto viziją?
- Kultūra mūsų mieste eina teisinga kryptimi. Vyksta keramikų simpoziumai, festivaliai.
- Kaip derinsite partinę veiklą ir kūrybą? Gal kursite dainas apie partiją ir taip reklamuosite savo skyrių?
- Dainų partijai nekursiu, politika yra politika, o kūryba sau. Iš poppasaulio pasitraukiau prieš dvejus metus. Popsas juodai užkniso. Dabar tik ką pradėjau repetuoti su naujai besikuriančia grupe. Ji dar ir pavadinimo neturi.
Esu įsirengęs mini studiją, šeima sudaro sąlygas porą kartų per savaitę joje užsidaryti ir kurti. Kuriu dainų tekstus ir muziką. Bet metus nebekoncertuoju, nes auginu vaiką.
- Ar jūsų politinei karjerai nepakiš kojos skandalinga fotosesija su visiškai nuoga gražuole, internete išplatintos nuotraukos, kuriose jūs, pasidabinęs iš plunksnų pagamintais baltais sparnais, kėlėte dviprasmiškas mintis?
- Taip, ankstesnė veikla koją gali pakišti. Skandalinga pavadinčiau gal tik vieną fotosesiją, kur fotografavausi su striptizo šokėja.
Ne pats tokį žingsnį sugalvojau, o tuometiniai mano vadybininkai. Jie sakė, kad po tos fotosesijos išgarsėsiu, žadėjo nerealią ateitį popso scenoje.
Dabar, kai žvelgiu atgal, jau suprantu, kad jie su manimi tiesiog atlikinėjo eksperimentus, buvo sudarę įspūdį, kad daug gali, o realiai iš to jokios naudos juk nebuvo. Jų nuopelnas tik toks, kad kelios mano dainos išėjo popdainų rinkiniuose. O juk laukiau kažko daugiau.
Šiaip aš tos merginos iš fotosesijos nepažįstu, sutikęs gatvėje praeičiau pro šalį. Ji buvo pilnametė, bet dar moksleivė, dėl to ir nuskambėjo ta fotosesija, neva pedagogas ir nuoga mokinė. Visuomenė tada labai sureagavo.
Ypač sureagavo mano mama ir močiutė, jos abi ilgametės mokytojos.
O dar ir laikas labai netinkamas pasitaikė, kai tos nuotraukos pasirodė spaudoje. Tuo metu dirbau vadovu vaikų stovykloje. Žurnalą ir laikraštį su mano nuotraukomis man atnešė vaikai, turėjau pokalbį su stovyklos vadovais.
Blogiausia, kad kitą dieną buvo mano sesers vestuvės, visai giminei buvo trauma.
Užsikirtau kelius ir į pedagoginį darbą. Su kuo kalbėjau, visi kraipė galvas ir sakė, kad mokykloje dirbti negalėsiu. Tai mokyklose aš net ir nebeieškojau darbo. O fotosesija su sparnais, manau, visai neskandalinga. Angelas – teigiamas personažas.
Dabar matau, kad įstojau į labai teisingą partiją, jos pavadinime yra žodis „liberalai,“ o liberalai gina visokias velnystes ir paikiojimus.