Čia buvo iškilmingai perskaitytas opozicinio Mazuronio teikimas skubiai
apsispręsti, ar Ąžuolas Gyrpelnys Seime Lietuvos dar ilgai žaliuos.
Lupus in fabula, t.y. minėtasis asmuo, pasirodęs tribūnoje, pareiškė,
kad jam nebaisūs jokie priešai, Sacharuko sūkuriai.
Poetinė nuotaika dar ilgai klaidžiojo Seimo koridoriais, nors seimūnai jau seniai buvo
išsivaikščioję savais keliais. Vieni pasuko į lažybų punktus, kur statė
nemenkas sumas „už“ ar „prieš“ vieno iš trijų aukščiausių valstybės
pareigūnų egzekuciją, kai kurie net siūlė jam pačiam sužaisti rusišką
ruletę.
Sacharukas su Kurpuvesu išdulkėjo į Lentvarį susitikti su
gausiausia buvusios (?) TP partijos kuopele, mat, mirusios sielos
tokiais atvejais yra geriausios patarėjos.
Treti, kuriems nedzin, kreipėsi į šamanus, ekstrasensus, aiškiaregius. Daug tokių, nemačiau
tarp jų tik Antano Nedzin, užplūdo ir mano būrimo saloną Dura
necessitas. Klientų antplūdis manęs nenudžiugino. Mat jau turėjau
skaudžios patirties: jei kuo nors rūpinasi visi šalies piliečiai, kad
ir ką išpranašautum, 50% jų vis tiek taps tavo priešais!
Antai pranešiau niūrią žinią, kad Lietuvos futbolininkai prakiš Farerų saloms.
Ir ką? Aistruoliai po salono pamatais pakišo savadarbę bombikę, uždegė
Bikfordo šniūrą ir tol jo neužgesino, kol neišpranašavau atvirkščiai.
Bet tada žlugo mano kaip patikimos aiškiaregės įvaizdis! Po tokio
konfūzo už jokius pinigus nebepranašausiu futbolo, o ypač krepšinio,
rungtynių baigties (blogio Sėkla man neatleistų). Dabar mieliau ir
palyginti pigiai daliju patarimus, kas ir kodėl darytina kuo skubiau.
Pavyzdžiui, ar nereikėtų, remiantis pasauline praktika, ir mums atlikti
vieno intymaus tyrimo? Kai stotinga afrikietė neseniai tapo pasaulio
bėgimo čempione, pareikalauta iš naujo nustatyti jos lytį.
Po pralaimėjimo Farerų saloms, sakyčiau, būtų visai ne pro šalį patikrinti
mūsiškių vienuolikės su treneriu priešakyje lytinę priklausomybę. Gal
net galėtume Holivudo stiliumi susukti lietuvišką komedijos „Mergina su
vaikino kelnėmis“ briedą, pardon, priedą? (Komercinės TV kanalas
komerciniais tikslais tos komedijos pavadinimą išvertė nešvankiai
„Mergina vaikino kelnėse“...)
Kol mąsčiau apie lytį ir žaidimus (su kamuoliu ir be jo), prie mano
būrimo salono ėmė piktai trypti pranašysčių ištroškę klientai. Teko
imtis pavojingo, nors gerai apmokamo, darbo. Eiliniams piliečiams,
kurie atvyko ne „Valinsko klausimu“, o pasiteirauti apie savo pačių
ateitį, miglotai užsiminiau: „Galite pasiguosti, kad esate turtingesni
už nemažai pasaulio žmonių, gyvenančių skurdžiuose kraštuose.“
Šiuos aukso žodžius buvau tąryt perskaičiusi viename iš horoskopų Avinams.
Tie pasiguodė ir išsiskirstė. Liko tikslinė grupė, su kuria dirbti man
buvo sunkiau negu Kašpirovskiui su visa Sovietų Sąjunga.
„Lombrozizmas!“ - sušukau apimta politinio transo. Mačiau, kaip
klientai praranda gebėjimo mąstyti likučius, todėl, kad neprarasčiau
mentalinio ryšio, paaiškinau: „Lombrozizmas - tai kriminologijos
kryptis, aiškinanti nusikalstamumo priežastis įgimtomis nusikaltėlio
savybėmis.“
Bet, pasirodo, šie atvykėliai teiravosi ne kas jų pačių laukia ateityje,
o kas konkrečiai įvyks ateinantį pirmadienį, antradienį ir trečiadienį.
„Pirmadienį, - pasakiau visiems ir kiekvienam, - išsisklaidys
abejonės, taps aiškios dalykinės (t.y. partinės ir finansinės)
perspektyvos. Tačiau, - įspėjau, - iš pažiūros ramus metas gali tapti
klastingas dėl aplinkinių kėslų. Laukia įdomūs pokalbiai. Norėsite
sužinoti visas apkalbų detales, bet patys - nė vienas! - savo
nuomonės neatskleiskite. Antradienį, - dėsčiau pamokomai, -
netinkamas metas apgaudinėti partnerį (ypač koalicijos), nes viskas gali
išaiškėti net per slaptą balsavimą - nupaveiksluos kas nors su atverstu
biuleteniu rankose kaip kadaise Adamkų, ir baigtas kriukis.“
„Bet kuo viskas baigsis?“ - nekantravo aukšto rango klientai.
„Sprendimas, - atsakiau, - bus naujoviškas ir jums priimtinas. Tačiau
tai neapsaugos. Norom nenorom teks vykdyti visus įsipareigojimus
visiems, kol jausite sentimentalią valdžios pavėsio trauką.“
Antradienio balsuotojai užganėdinti išsiskirstė, pamiršę paklausti, kas
jų laukia trečiadienį. Lengviau atsidusau, bet atsigrūdo Tomaševskis,
užsipylęs degalų už 390 tūkstančių litų, - pasak vyriausiojo
rinkimininko Zenono, tiek pakaktų apvažiuoti visam Žemės rutuliui, ir
dar liktų. Tomaševskis nusigavo tik iki Briuselio, o dabar kamantinėja
mane (Briuselyje turiu Dura necessitas filialą) šaukdamas: „Kaip gali
būti švariau?!“
Ar į tokį klausimą galimas protingas atsakymas? Atsakyti galėtų nebent
Viktoras U., kol dar nesuspenduotas, nes jam irgi vaidenasi, kad prieš
jį suregztas plataus masto sąmokslas.
Dabar ir Viktoras U., švariai patuštinęs valstybės iždą, ir Tomaševskis,
švariai užsipylęs savo ir rinkėjų benzino bakus, Briuselyje dedasi dviem
Lietuvos chodorkovskiais, nors vienas buvo ir yra Rusijos sūnus palaidūnas,
o kitas glaudžia prie širdies lenko kortą. Kai vienas iš jų (nesakysiu kuris) paklausė, kas
jam nutiks per EP kadenciją, atsakiau tokiu palyginimu: „Kolambuso
mieste Ohajuje niekuo dėtą Dianą Martinez per vieną valandą (!) plėšikas
apšvarino (ar gali būti švariau?), ją, tą Dianą, įsimylėjo ir už visa
tai buvo pasodintas į kalėjimą. Pats spręskite, kas jums gali atsitikti
per visą kadenciją!“
Po šio seanso į saloną užslinko vienas nedrąsus politologas,
teiraudamasis, kuo baigsis Pirmasis šaltasis grybų karas.
„Prieš Motiną (taip ją vadina ministras už sienos) maištaus tik tie,
kurie susirgę vaikiška nepaklusnumo liga - jei ji liepė vienaip, jie
darys kitaip. Bet Seime tokių nedaug, seni vilkai dirbs jiems įprastą
darbą, nekeldami bangų“, - išdėsčiau politinę teoriją tam mokslo vyrui.
Jau kitą dieną dienraštyje LŽ jis apkaišė laurais socdemų lyderį
Butkevičių už taurų norą įsibrauti (ir vėl!) tarp valdančiųjų.
Savo įprastą darbą dirba ir naujasis strateginis Lietuvos partneris
Sarkozy. Su lengvu prancūzišku akcentu dainuodamas dainelę „Ras-pu-tin,
dva Putin“, šelmis Nicolas apvertė aukštyn kojom Lietuvos vėliavą,
norėdamas be žodžių pademonstruoti Prezidentei Grybauskaitei, kad reali
politika visada prasideda nuo raudonos spalvos.
Nors imk ir pasiųsk Andrių Mamontovą, kad prieš kiekvieną Jos Ekscelencijos
vizitą prie kiekvienos užsienio šalies prezidentūros padainuotų savo garsiosios
dainos priedainį apie spalvų išsidėstymą. Bet kur tu jį pasiųsi, kai
Lietuvos „žvaigždės“, pasak VŽ slaptų šaltinių, jau nutūpė ant žemės -
sunkmečiu užsidirba tiek mažai, kad teko atsisakyti vadybininkų, gal net
stilistų (o siaube!) ir ieškotis papildomo darbo. Net svajonių
savanoris jau neužsidainuoja pakankamai, tiesa, papildomos Rimiškio
pajamos yra „krašto apsaugos tarnybos atlygis, nors jis tik simbolinis“,
- apgailestauja VŽ. Tarnyba, neabejoju, irgi simbolinė.
„Nesuprantu, kaip galiu triskart pigiau padainuot?“ - teiravosi toks
Mino, užėjęs į mano būrimo saloną. „Dainuokite nemokamai“, - nemokamai
patariau, nes aš juk ne muzikos mokykla, kur net solfedžio pamokų
negausi už ačiū. Baisūs laikai atėjo! Vietinius popso princus lengvai
išstumia iš scenos arba kokia nors atvykėlių grupė „Chi-li“ su pusnuoge
Zabijako, arba Islandijos gulbė Bjork, kuriai mūsų valstybė primokėjo už
tai milijoną, o svajonių sukirpėjas Juozas pasiuvo suknelę (dar gerai,
kad nepasikvietėme Madonnos - baisu pagalvoti, kiek tada būtų tekę
primokėti, tiesa, svajonių sukirpėjas jai, nuvykusiai į mums priešiškų
estų Taliną, suknelę vis tiek padovanojo). Žodžiu, vieniems duodame net
tai, ko jie neprašo, kitiems gailime net to, kas jiems priklauso. Kur
kiti daro biznį, mums išeina vieni nuostoliai.
Džiugina nebent faktas, kad ES pamažu mažina Lietuvos atstovų EP
skaičių, tokiu būdu ir skundikų bus vis mažiau. Paskaičiuokime:
europarlamentaras Rolandas P. apskundė Lietuvą Strasbūro teismui,
Viktoras U. skundžiasi esąs persekiojamas dėl politinių motyvų,
Tomaševskis skundžia valstybę, kad ši nemoka įtikti vietiniams lenkams,
Leonidas Doniškis (ar Donietis), VŽ duomenimis, mūsų šalį apskundė
Europai už tai, kad ši „nusprendė drausti nepilnamečius agituoti už
homoseksualius santykius...“
O čia dar tas keisto elgesio belgas ėmė šlaistytis po vilniečių balkonus
dargi su šaltuoju ginklu - per keletą dienų jis jau dukart pakliuvo į
policiją, būdamas visiškai blaivus! Ką tai galėtų reikšti? Ar tik čia
nebus keturių eurokomunarų, pardon, parlamentarų siųstas žvalgas, kad
išsiaiškintų, ką dar Lietuvoje galima apskųsti Europos Sąjungai?
Esama blogų žinių ir iš Rytų: pranešama, neva Maskvoje „apsišvietė“
toks Stonys, plačiau žinomas kaip „Dujotekanos“ bosas (mažąja raide).
Ilgai būriau, ką reiškia „apsišvietė“ - gal baigė mokslus kaip Viktoras
U., gal nepakankamai numalšino „Gazprom“ apetitą, kaip tas pats Viktoras
U., o gal gaus kitą - politiko - vaidmenį, kaip... atspėkite kas...
Bet tai visiškai neesminis dalykas, palyginti su Seimo viršūnėlių ir
šaknelių buvusiais, esamais ir būsimais tarpusavio santykiais.
Tiesiai iš būrimo salono
Dura necessitas (pranašauta 2009-09-10)
Krescencija ŠURKUTĖ