Jom Kipuru baigiasi Tišrėjaus mėnesio dešimties dienų
atgaila, kai galutinai sprendžiamas žmogaus likimas ateinančiais
metais (jų pirmoji diena yra Roš Hašana - judėjų Naujieji metai).
Tora nurodo per šią šventę, kaip atgailos Dievui, kuris skiria
bausmes už nuodėmes ir atlygina už gerus darbus, dieną, nedirbti
ir „skaistinti sielą“ - nevalgyti, negerti, nesiprausti, nelepinti
kūno, nenešioti odinės avalynės ir susilaikyti nuo sutuoktinių
sueities.
Tačiau Jom Kipuras nėra liūdesio ir gedulo diena. Atpirkimo
dienai būdinga tai, kad „žmogus turi atgailauti džiaugsmingai“,
todėl atgailos malda šią dieną baigiasi „linksma gaida“.
Judėjai tiki, kad jei per Jom Kipurą ateis į sinagogas ir
melsis, tai Dievas įrašys juos į Gyvenimo knygą „ir pasirašys
nuosprendį, kad metai būtų geri ir saldūs“.