Interpeliaciją ministrui G.Steponavičiui inicijuoja Seimo Darbo partijos, Socialdemokratų partijos frakcijos ir frakcija Tvarka ir teisingumas. Prisidėti prie interpeliacijos kviečiamos ir kitos frakcijos.
Pasak V.Gedvilo, interpeliacijos tekste planuojama pateikti ministrui klausimus, susijusius su studijų krepšeliu, paskolų sistema, aukštųjų mokyklų valdymu, studijų kokybe, aukštojo mokslo prieinamumu.
„Tas įstatymo projektas, kuris buldozeriu pervažiavo per visą Seimą ir kurį mes priėmėme, turės labai negatyvias pasekmes ir turėsime labai daug problemų jau artimiausiu metu“, - sakė V.Gedvilas.
Socialdemokratų partijos frakcijos narė profesorė Aušrinė Marija Pavilionienė mano, kad Lietuvos mokslo ir studijų reforma vykdoma skubotai, nebendradarbiaujant su visuomene, ypač su labiausiai išprususia visuomenės dalimi: mokslininkais, dėstytojais, studentais, mokytojais.
„Vykdant reformą jau nebekalbama apie esminę reformos priežastį - mokslo ir studijų kokybės kultūros kūrimą ir puoselėjimą - kas taip gražiai išrašyta naujajame Mokslo ir studijų įstatyme. Studento krepšelis tapo reformos kertiniu akmeniu bei jaunų žmonių ateitį lemiančiu veiksniu“, - sakė profesorė.
Jos nuomone, nauja priėmimo tvarka akivaizdžiai diskriminuoja stojančiuosius. Pasak parlamentarės, stojantieji į aukštąsias mokyklas ieškojo pigiausių studijų, o ne studijų, kurios atitiktų jų polinkius, gebėjimus ir interesus.
„Pinigų krepšelių paskirstymo schema yra ydinga: jauni žmonės stojo ten, kur buvo lengviau krepšelį gauti. Taip į aukštąsias mokyklas pateko ir nemotyvuoti studentai, nepasirengę tam tikroms studijoms. O į valstybės finansuojamas vietas nepateko talentingi, turintys specialių gebėjimų jaunuoliai, ugdę savo gebėjimus specialiose mokyklose, nes stojimo reikalavimai buvo suvienodinti.
Forsuodamas reformos įgyvendinimą švietimo ministras nusižengė Mokslo ir studijų įstatymui - nelaukė 2 metų, kad mokyklų bendruomenė susipažintų su konkursinių balų sudarymo principais, mažiausio stojamojo balo kriterijais“, - sakė M.A.Pavilionienė.
Aukštųjų mokyklų autonomija yra gerbtina, tačiau, aukštosios mokyklos, parlamentarės nuomone, siekdamos gauti kuo daugiau „krepšelių“, gali prikurti studijų programų patraukliais pavadinimais.
Kaip pastebi M.A.Pavilionienė, patekusieji į aukštųjų mokyklų finansuojamas ir nefinansuojamas vietas ramybės neturės, nes visus kankins nežinia, įtampa dėl paskolų grąžinimo tvarkos ar studijų kainos grąžinimo studijas palikus.
„Ši įtampa tikrai kenks studijų ir mokslo kokybei. Jei reformos klaidos nebus taisomos, vargu ar Lietuva aukštojo mokslo kokybės prasme pajėgs konkuruoti Europos aukštojo mokslo erdvėje“, - mano Seimo narė.
Jos teigimu, akivaizdu, kad vykdomai reformai stinga skaidrumo, nėra dialogo su visuomene, dėl kurios ir buvo kuriamas naujasis įstatymas - įstatymas, kuris neatitinka visos visuomenės lūkesčių.
Atskirąją nuomonę išsakiusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė profesorė Vida Marija Čigriejienė mano, kad pagrindinė Mokslo ir studijų įstatymo klaida - tai universitetų autonomijos supančiojimas. Įstatymo nuostatos dėl aukštųjų mokyklų valdymo, jos nuomone, prieštarauja Universitetų chartijai, šalies Konstitucijai. Parlamentarė apgailestavo, kad siekiama politizuoti aukštųjų mokyklų valdymą. Tačiau ji tikisi, kad padėtis bus ištaisyta.
Prof. V.M.Čigriejienė sakė, kad savo parašo po interpeliacijos tekstu ministrui G.Steponavičiui nepadės. „O kaip aš balsuosiu, tai mano asmeninė nuomonė, tai mano sąžinės reikalas“, - tvirtino ji.
Frakcijos Tvarka ir teisingumas narys Andrius Mazuronis priminė, kad ministras G.Steponavičius iš tribūnos ne kartą minėjo, jog palūkanos, už kurias skolinsis studentai, bus ne didesnės negu 4-5 procentai.
„Tokiu būdu šiandien turint 11 proc. palūkanas skolinantis litais galima konstatuoti, kad apgauti buvo ne tik studentai, apgauti buvo ir Seimo nariai, kurie balsavo už aukštojo mokslo reformą. Jeigu būtų žinomos tos kreditavimo sąlygos, kurios yra žinomos dabar, esu beveik įsitikinęs, kad ši reforma būtų tik projektu, o ne realiu įstatymu“, - sakė A. Mazuronis.
Jis priminė, jog Vyriausybė ir ministras G. Steponavičius viešai pompastiškai pristatė, kad 6 proc. palūkanų nuo 11 proc. Vyriausybė kompensuos, „tačiau taip pat labai pompastiškai buvo nutylėta tai, kad tuos 6 proc. kompensuos tik studijų laikotarpiu“.
„Manau, kad ministras yra nusipelnęs nepasitikėjimo procedūros“, - sakė A.Mazuronis.
Pasak spaudos konferencijoje dalyvavusios Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentės Indrės Vareikytės, skaudžiausia studentams yra paskolų sistema. „Iš ministerijos reikalaujame vieno - aiškaus plano, kad bus taisomos reformos klaidos, pripažinimo tų klaidų. Labai tikimės, kad ministras sureaguos ir imsis priemonių taisyti klaidas“, - sakė I.Vareikytė.
Kaip ELTA skelbė praėjusį penktadienį, Švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius opozicijos kritikuojamą aukštojo mokslo reformą vertina kaip svarbų poslinkį kokybiškesnių studijų link. Pasak ministro, nors ryškesnių pertvarkos rezultatų galima tikėtis po poros metų, teigiamų pokyčių matyti jau dabar.
„Reformos eigą vertinu teigiamai, yra žymiai efektyviau studijoms skiriami pinigai, taip pat atsirado galimybės, mano manymu, palankios galimybės, skolintis. Siūlyčiau opozicijoje esantiems kairiesiems savikritiškiau vertinti savo negebėjimą veikti“, - Eltai sakė G.Steponavičius.
Ministras pažymėjo, kad šiuo metu pradėta reforma besipiktinantys kairieji patys dešimtmečius kalbėjo apie būtinas pertvarkas švietimo sistemoje, tačiau iš esmės nieko nedarė.
Aukštojo mokslo reformą iš esmės teigiamai vertina ir premjeras Andrius Kubilius.