„Lietuvos ryto“ pokalbis su R.Šukiu – apie Seimo narių įžūlumo ir cinizmo ribas, kurių Lietuvos įstatymai nėra numatę.
- Jūsų patekimui į šį postą labiausiai priešinosi ne opozicija, o koalicijos partneriai – Liberalų sąjūdis. Jie demonstratyviai nebalsavo už jus. Vadinasi, valdžioje postai, kaip buvo, taip ir liko svarbiausias dalykas?
- Dėl tokio nesolidaus Liberalų sąjūdžio elgesio tenka tik apgailestauti. Toks elgesys tikrai nestiprina koalicijos ir kelia abejonių dėl jos stabilumo.
Tačiau nemanau, kad ambicijos ir postai lemia visus partnerių veiksmus ir gali tapti neįveikiama kliūtimi bendram darbui.
- Nejaugi? Štai ir jūsų paties partijos frakcijoje artėja naujų rietenų banga tarp postus valdžioje turinčių politikų ir buvusio partijos vedlio A.Zuoko. Be to, vis dar neaišku, kas sudaro valdančiąją daugumą.
- Neslėpsiu, padėtis partijoje tikrai nėra tokia, kokios norėtųsi. Po partijos suvažiavimo tie, kuriems teko užleisti pozicijas, vis dar negali susitaikyti su šiais pokyčiais. Tačiau tikiuosi, kad kalbos apie frakcijos skilimą ir liks tik kalbos, o A.Zuokui užteks išminties.
Bet padėtis visoje valdančiojoje koalicijoje man yra aiški. Koalicijai nepriskirčiau „Vienos Lietuvos“ frakcijos, kuri taip ir neapsisprendė, kurioje Seimo pusėje yra. Tačiau koalicija vis tiek išsaugos daugumą Seime – ne įspūdingą, tačiau įtikinamą.
- Konservatoriams perėmus ir Seimo vairą, valstybė gali tapti priklausoma tik nuo jų užgaidų, vidaus intrigų. Juolab kad susiskaldžiusios ir tik postus saugančios koalicijos partnerės nebegali dešiniesiems sudaryti jokios konkurencijos, opozicija taip pat išskydusi. O gal prieštarausite?
- Konservatoriams pagal jų frakcijos dydį ir proporcijas Seime jo pirmininko postas tikrai priklausė. Be to, tai diktuoja ir objektyvi politinė logika. Didžiausia frakcija turi prisiimti ir didžiausią atsakomybę ne tik vykdomojoje valdžioje, bet ir Seime.
Manau, kad tai tik konsoliduoja valdžią, o politinė konkurencija jos viduje tik keltų sumaištį. Tuo atveju, jei Vyriausybei vadovauja didžiausios Seimo frakcijos atstovas, o pačiam Seimui – kitos, mažesnės, narys, bendras visos valdžios darbas ima strigti.
O kad valdžia bus nebekontroliuojama, nesibaiminu – manau, dabartinė opozicija vis dėlto sugebės atlikti šį darbą.
- Tačiau kai kurie valdžios atstovai jau suspėjo peržengti naujas ribas. Tai, ką išdarinėja „prisikėlėlių“ A.Baukutės bei K.Rupulevičiaus šeima, – neregėti dalykai net ir visko mačiusioje Lietuvoje. Kokią matote išeitį?
- Kaip teisininkas galiu pasakyti, kad bent kol kas kokių nors teisinių galimybių A.Baukutę nubausti apkalta nematau. Jos ir jos vyro elgesys – amoralus, jie parodė, kad neturi jokių etinių standartų.
Tačiau tai nėra tas nusikaltimas ar Konstitucijos pažeidimas, už kurį būtų verta rengti apkaltą. Pagrindas apkaltai atsirastų tada, jei teisėsauga pripažintų, kad A.Baukutė padarė baudžiamąjį nusikaltimą.
Seimo valdyba yra sudariusi darbo grupę, kuri tobulins automobilių nuomos už parlamentinei veiklai skirtas lėšas tvarką. Jei kaip A.Baukutė neturi vairuotojo pažymėjimo, turi aiškiai įrodyti, kad tau šis automobilis tikrai reikalingas ir tu jį naudosi parlamentinei veiklai, o ne šiaip atiduosi naudotis sutuoktiniui.
- Ir tai viskas? Dabar visi tik skundžiasi, kad už tokius dalykus apkaltos Konstitucija ir įstatymai nenumato. O gal ir numato, tik tokiais skundais net ir patys aukščiausi politikai dangsto savo bailumą ir oportunizmą?
- Galbūt reikėtų praplėsti, papildyti ar labiau detalizuoti Seimo nario apkaltos pagrindų sąrašą.
Tarp apkaltos pagrindų ir galėtų atsirasti toks nusižengimas, kaip ypač ciniškas ir nuosekliai įžūlus etikos normų nepaisymas. Gal tai pagaliau ir taptų ta galutine riba, kurios politikai nebedrįstų peržengti.
Tačiau apie tai reikia galvoti ir diskutuoti rimtai, o ne taip kaip kolega A.Zuokas siūlyti premjerui iš karto pradėti apkaltos procedūras. Tai nerimta ir neatsakinga.