„VSD dirba nepatenkinamai, šitą sakiau visą laiką. VSD būtina
depolitizuoti, kad politikai negalėtų daryti įtakos tiesiogiai
šios institucijos, kuri yra labai svarbi, darbui. Tokią reformą
ruošiuosi teikti ir daryti, o personalijų klausimai bus sprendžiami
tos reformos rėmuose“, - ketvirtadienį lankydamasi Jonavos rajone
esančioje Motorizuotoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“
žurnalistams sakė šalies vadovė.
Ji taip pat pažymėjo, kad P.Malakauskas iki šiol nepateikdamas
VSD pažymų Seimui elgiasi pagal įstatymus.
„Kol kas taip. Norėčiau pasakyti, kad pagal įstatymus pateikti
operatyvinę slaptą informaciją būtina pirmiausia konkrečiai
nustatyti parlamentinę kontrolę, kuri iki galo dar nėra nustatyta.
Vyriausybė turi priimti nutarimą, kokia forma tokia informacija gali
būti pateikta. Toks nutarimas guli jau Vyriausybėje ant stalo. Kai
tik Vyriausybė priims tokį nutarimą, pažymos Seimui bus pateiktos
iš karto“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.
Tuo metu Krašto apsaugos ministrė Seimo nacionalinio saugumo ir
gynybos komiteto (NSGK) narė Rasa Juknevičienė, paklausta apie
minėtą Vyriausybės nutarimo projektą, patikslino, jog iš
ankstesnės Vyriausybės dabartinis ministrų kabinetas jokio nutarimo
projekto nepaveldėjo, kaip kad anksčiau buvo teigta komitetui.
Anot R.Juknevičienės, toks nutarimas buvo parengtas tik
praėjusią savaitę.
VSD vadovas Povilas Malakauskas atsisako vykdyti parlamento
nutarimą ir pateikti NSGK 12 analitinių pažymų. Politikų
priekaištų dėl to susilaukęs sulaukęs P.Malakauskas tuo tarpu
sako besielgiantis pagal įstatymus.
Šią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
(NSGK) balsuos dėl nutarimo projekto, kuriuo būtų kreipiamasi į
prezidentę Dalią Grybauskaitę, Valstybės gynimo tarybą ir Seimo
pirmininkę Ireną Degutienę dėl to, kad VSD vadovas atsisako
vykdyti parlamento nutarimą ir pateikti 12 operatyvinių pažymų.
Tokiu būdu, anot projekto, parlamentinė VSD kontrolė atsidūrė
aklavietėje. Tuo pačiu keliamas klausimas ir dėl P.Malakausko
galimybių toliau likti VSD generalinio direktoriaus poste.
Parlamentinės frakcijos šį siūlymą vertina
skeptiškai, paramą jam yra pareiškusi vienintelė frakcija
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Kitos Seimo frakcijos atsargiau vertina padėtį ir mano,
kad Seimui nereikėtų daryti spaudimo valstybės vadovei.
Didžiausios opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos
seniūnas Algirdas Butkevičius antradienį BNS sakė, kad nutarta
nepritarti NSGK parengtam projektui.
„Tai prezidentės kompetencijos reikalas - atleisti ar paskirti
VSD vadovą, ir valdančiosios koalicijos reikalas", - teigė 25
narių frakcijai vadovaujantis A.Butkevičius. Tiesa, pats
A.Butkevičius jau ne kartą yra pareiškęs nuomonę, jog „VSD
vadovas (P.Malakauskas - BNS)turėtų būt pakeistas vien dėl to, kad
jau ilgą laiką apie departamentą kalbama neigiamai".
Opozicijos lyderis, partijos „Tvarka ir teisingumas" seniūnas
Valentinas Mazuronis pranešė, kad su kolega Rimantu Smetona
trečiadienį per NSGK posėdį siūlys alternatyvų nutarimo
projektą.
„Siūlysime komitetui informuoti prezidentę apie procesus, kurie
vyko su pažymų atidavimu, bet nepiršdami kitų veiksmų.
Prezidentė pati turi apsispręsti, ar jai pareikšti kokią nors
nuomonę dėl VSD vadovo darbo. Už VSD veiklą atsakinga ji ir ji
pati turi pasirinkti priemones", - BNS sakė V.Mazuronis.
„Tvarkiečiai" Seime turi 17 atstovų.
11 narių vienijančios frakcijos „Viena Lietuva" seniūnas
Laimontas Dinius pareiškė, kad frakcija remia D.Grybauskaitės
poziciją dėl VSD vadovo. „Nemanome, kad tai ypatingos skubos
klausimas", - sakė jis.
Valdančiosios Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Audrius
Endzinas BNS sakė, kad frakcijos atstovas NSGK nepalaikys nutarimo
projekto.
„Likome santūrūs šiuo klausimu. Negalvojame, kad ten (VSD -
BNS) viskas taip idealu, bet nemanome, kad šiandieninis siūlymas
priimti prezidentei radikalius sprendimus dėl vadovo būtų laiku ir
vietoje", - tvirtino 11 narių turinčios frakcijos vadovas.
Seimo „darbiečiai" šiuo klausimu sprendimo dar nėra priėmę,
bet jų atstovė NSGK Virginija Baltraitienė žurnalistams sakė
greičiausiai balsuosianti prieš.
Nutarimo projektui nepritaria ir valdančiosios koalicijos narė 8
atstovus parlamente turinti Liberalų ir centro sąjunga.
Tik 46 atstovus Seime turinti TS-LKD dar praėjusią savaitę
parėmė NSGK iniciatyvą.
Komitete parengtas kreipimasis į Seimą, prezidentę ir
Valstybės gynimo tarybą dėl VSD vadovo galimybės toliau
organizuoti departamento darbą.
Sprendimo projekte teigiama, kad „susiklosčiusi situacija, kai
VSD atsisako įgyvendinti Seimo priimtus sprendimus ir pateikti
parlamentinę kontrolę vykdančiam Seimo komitetui prašomus
dokumentus, turi neigiamos įtakos Valstybės saugumo departamentui,
taip pat parlamentinę kontrolę vykdančios valstybės institucijos
veiklai".
Jame tvirtinama, kad VSD nenurodo teisės aktų, kuriais
remdamiesi nepateikia minėtų pažymų, atsisako bendradarbiauti
tobulinant teisinį reglamentavimą gerinant VSD ir NSGK
bendradarbiavimą. „Siūlymai dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo,
siekiant gerinti VSD bendradarbiavimą su Seimo komitetu nepateikti",
- rašoma projekte.
NSGK dėl šio nutarimo projekto turėtų būti balsuojama
trečiadienį.
Šis dokumentas buvo sukurtas, kai VSD generalinis direktorius
P.Malakauskas praėjusią savaitę komitete dar kartą pakartojo, jog
departamentas nevykdys Seimo nutarimo ir NSGK nepateiks dvylikos
analitinių pažymų.
Saugumo departamento vadovas pakartojo, kad politikų prašomos
pažymos esą yra vidiniai institucijos dokumentai, skirti ne išorei,
juose yra operatyvinė informacija, be to, ši informacija esą gali
būti klaidinanti.
Jo teigimu, jeigu pažymos būtų pateiktos, jam grėstų
baudžiamoji atsakomybė už žinomai klaidingos informacijos
paskleidimą.
NSGK parlamentinį tyrimą dėl VSD veiklos atlikto 2006 metais.
Parlamentarai nustatė darbo tvarkos, koordinavimo spragų, atskleidė
kai kurių pareigūnų ir verslo struktūrų daromą įtaką
departamento vadovybei. Po šių išvadų tuometinis VSD generalinis
direktorius Arvydas Pocius atsistatydino iš pareigų.
Be to, jau atlikdami tyrimą parlamentarai pareikalavo, kad VSD
vadovas jiems pateiktų 12 analitinių pažymų, neva
atskleidžiančių verslo, interesų grupių daromą įtaką
politikams ir valstybės tarnautojams. A.Pociui atsisakius tai
padaryti, Seimas šiuo klausimu priėmė atskirą nutarimą. Tačiau
iki šiol šis nutarimas nėra įvykdytas.
VSD vadovai tikina
politikams negalį pateikti operatyvinės nepatikrintos informacijos. VSD iki šiol nepateikė Seimui 2006 m. sausio 29 d. pažymos
„Dėl Rusijos interesų įsigyjant „Mažeikių naftos" akcijas", 2006
m. vasario 13 d. pažymos „Dėl Rusijos interesų įsigyjant
„Mažeikių naftos" akcijas", 2006 m. kovo 16 d. pažymos „Dėl
pretendentų įsigyti „Mažeikių naftos" akcijas", 2006 m. gegužės
11 d. pažymos „Dėl „Mažeikių naftos" akcijų įsigijimo", 2006 m.
rugsėjo 11 d. pažymos „Dėl Vytauto Naudužo skyrimo ūkio
viceministru aplinkybių", 2006 m. birželio 21 d. pažymos „Dėl
naujos koalicijos Seime formavimo", 2006 m. liepos 27 d. pažymos
„Dėl Seimo narės A. Staponkienės", 2006 m. vasario 28 d. pažymos
„Dėl „Lietuvos geležinkelių" liberalizavimo", 2006 m. liepos 28 d.
pažymos „Dėl Seimo nario V. Orechovo", 2006 m. rugsėjo 15 d.
pažymos „Dėl Lietuvos Respublikos garbės konsulo Kipre skyrimo",
2006 m. rugsėjo 15 d. pažymos „Dėl konflikto Kauno termofikacinėje
elektrinėje", 2006 m. spalio mėn. VSD Antrosios valdybos rengtos
pažymos „Dėl verslo grupių įtakos žiniasklaidai".