Viena tokio siūlymo priežasčių socialdemokratas nurodė
būsimą Seimo delegacijos vizitą į Rusiją.
„Mes labai gerai žinome šio klausimo tam tikrą rezonansą,
kuris sukelia apie jį kalbą ne tik Lietuvoje, bet apskritai
plačiojoje Europos erdvėje. Dėl to, manau, mes turėtume tokį
klausimą pirmiau, negu jį pateikti, apsvarstyti, tarkime, tokiame
platesniame rate, mūsų politiniame rate. Tai viena. Antra, mūsų
Seimo delegacija važiuoja į Rusijos Dūmą vidury spalio. Šito
klausimo iškėlimas dabartinėje situacijoje politiškai labai
nereikalingas“, - sakė J.Karosas.
Seimo URK pirmininkas konservatorius Audronis Ažubalis į tokį
siūlymą replikavo klausimu, kieno politika vykdoma, jei įstatymų
leidyba šalyje būtų koreguojama derinant prie vizitų užsienin.
„Jeigu mes pradėsime savo vidinę darbotvarkę ir savo nuostatas
derinti prie vienos ar kitos, tegul ir labai svarbios, pone J.Karosai,
delegacijos, tai tada klausimas, kokią politiką mes vykdome, kieno
politiką vykdome? Ar mes čia, Lietuvoje, gyvename, ar mes dirbame,
kad kurį nors mūsų delegacija nuvykusi būtų gražiau, geriau
priimta, geriau pavalgydinta, geriau pagirdyta?“ - sakė
konservatorius.
Antradienį planuojama parlamentui pateikti atitinkamą
Baudžiamojo kodekso (BK) pataisą, nors šios iniciatyvos Seime
žlunga jau ne pirma kadencija.
Konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė BK pataisomis siūlo
asmenis, pateisinančius sovietų ar nacistinės Vokietijos padarytus
nusikaltimus žmoniškumui, bausti iki dvejų metų nelaisvės.
Pataisos numato, kad bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu
iki dvejų metų, būtų baudžiamas tas, kas viešai pritarė SSRS ar
nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvą, ją
neigė ar menkino.
Tokios bausmės susilauktų ir tie, kas viešai pritarė SSRS ar
nacistinės Vokietijos Lietuvos teritorijoje ar prieš Lietuvos
gyventojus įvykdytiems genocido ar kitiems nusikaltimams
žmoniškumui, arba karo nusikaltimams, arba kitiems agresiją prieš
Lietuvą vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar
sunkiems nusikaltimams, juos neigė ar menkino.
Kiek anksčiau panašias BK pataisas Seimo posėdžių
sekretoriate įregistravo konservatoriai Paulius Saudargas ir Petras
Luomanas.
Jų teikiamomis pataisomis numatoma, kad tas, kas viešais
pareiškimais žodžiu, raštu, paskleisdamas pranešimus
elektroninių ryšių tinklais ar kitaip propagavo, neigė,
šiurkščiai menkino ar pateisino komunizmo ar fašizmo vykdytą
genocidą ir kitus komunizmo ar fašizmo vykdytus nusikaltimus,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba
laisvės atėmimu iki 3 metų.
Taip pat siūlomos analogiškos bausmės tiems, kas šmeižė
Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio dalyvius, karius savanorius,
1944-1953 metais organizuotai ginklu kovojusius prieš sovietinę
okupaciją.
Projekto autoriai pabrėžė, kad komunistinio režimo aukomis nuo
1917 metų iki režimo pabaigos tapo 74 mln. žmonių, fašistinio
režimo aukos - 56 mln. žmonių.
Dėl panašaus pobūdžio BK pataisų balsuota dar praėjusios
kadencijos Seime, tačiau jos atmestos.
Šios pataisos - žingsnis siekiant, kad sovietų genocido
nusikaltimai būtų įtraukti į Europos Sąjungos (ES) teisinį
reglamentavimą.
2007 metais ES atnaujinus derybas dėl Pamatinio sprendimo dėl
kovos su rasizmu ir ksenofobija, Lietuva siekia, jog straipsnius,
kuriuose įtvirtinta valstybių pareiga imtis būtinų priemonių
užtikrinti baudžiamumą už genocido nusikaltimų viešą neigimą
ar teisinimą, papildytų sovietų agresijos, genocido, karo
nusikaltimai.
Pagal Seimo Statutą, jeigu įstatymo projektas bet kurioje
svarstymo stadijoje atmetamas, jis gali būti siūlomas vėl ne
anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo projekto atmetimo dienos.