Valdančiųjų logika paprasta: jei surenki mažiau nei esi įsipareigojęs sumokėti, reikia ir didinti įmokas, ir kirpti išmokas. Tik tuo atveju ar šias lėšas perskirstanti kontora turi teisę būti vadinama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba?
Juk „Sodros“ veikla su draudimu neturi nieko bendra, nes draudimas – tai rizikos valdymo priemonė, padedanti apsisaugoti nuo galimų finansinių nuostolių.
Draudimo bendrovė su klientu sudaro sutartį, kurioje aiškiai numatyta, kokios bus įmokos ir išmokos. Keisti jas, kaip elgiasi valdžia „Sodros“ atveju, būtų tolygu pasmerkti save pralaimimoms byloms teismuose.
Įsivaizduokite apvogto automobilio savininką, kuriam draudikas pareiškia: „Man – sunkmetis, todėl gausi pusę to, ką suderėjome“. Tačiau „Sodra“ gali taip elgtis.
Negana to, nuolat prijungta prie valstybės skolintus pinigus pumpuojančio gyvybės palaikymo aparato „Sodra“ gali sau leisti išlaikyti prabangiausius pastatus kone kiekviename rajono centre.
Normaliai draudimo bendrovei akcininkai tai būtų uždraudę nuo pat pirmosios minutės – kaip ir išlaikyti visą armiją biurokratinių pelių.
„Sodra“ turi teisę paaiškinti savo išlaidas paprastai: viskas daroma pagal taisykles. Netgi Valstybės kontrolė į šią instituciją dar nebuvo užsukusi. Tuo tarpu būtų neįtikėtina, jei bent kartą per metus kontrolieriai nepatikrintų verslo įmonės.
Jeigu jau paliekama gyvuoti skęstanti valstybė valstybėje, vertėtų pakeisti bent pavadinimą. Pavyzdžiui, į valstybės kasą „Mokame kiek norime“.