Seimas antradienį po pateikimo nepritarė konservatorės Agnės
Bilotaitės tai numatantiems Baudžiamojo kodekso pakeitimams: už
balsavo 20 Seimo narių, prieš - 11, o susilaikė 22 parlamentarai.
Pataisomis siūlyta nelegaliai pastatytus statinius iš oficialaus
įspėjimo nepaisančių asmenų konfiskuoti valstybės naudai.
A.Bilotaitė teigė mananti, kad geriausia priemonė norint
pažaboti nelegalias statybas yra konfiskavimo grėsmė, tada, anot
jos, žmonės nepažeidinės įstatymų, nes bijos už tai prarasti
savo nuosavybę.
„Sklypų, kuriuose vyksta savavališkos statybos, savininkai
dažnai dabar bando permesti atsakomybę statytojui - aiškina, kad
jis nepaklūsta jo reikalavimui stabdyti statybas, arba tam, kas
nuomojasi sklypą“, - aiškino parlamentarė.
Taip pat siūlyta nuosavybę atimti ir iš tų asmenų, kurie
nepašalins kliūčių žmonėms laisvai patekti prie upės, ežero,
marių, Baltijos jūros ar kito bendram naudojimuisi skirto vandens
telkinio.
Tokiu atveju būtų konfiskuotas žemės sklypas, besiribojantis
su vandens telkiniu, prie kurio neprileidžiami kiti žmonės.
A.Bilotaitė atmetė kaltinimus, kad tokiomis pataisomis bus
piktnaudžiaujama ir tvirtino, kad statinys, pastatytas nelegaliai,
neregistruotas, neturi savininko.
„Jeigu nebūtų sklypo, nebūtų ir tos tvoros“, - sakė
parlamentarė.
Socialdemokratas Andrius Šedžius pataisas pavadino „bolševizmo
idėjomis“.
„Dar pamiršote pridurti, kad reikia žmogų ištremti į Sibirą
ar lagerį už tai, kad jis kažką pasistatė nelegaliai“, - teigė
A.Šedžius.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Edmundas
Pupinis siūlė konfiskuoti tik tvorą, kuria prie ežero ar upės
atitverta privati nuosavybė, bet ne žemę.
Parlamentarė taip pat buvo parengusi Civilio kodekso pataisą,
kuria siūlė įpareigoti savininkus pareikalauti nutraukti
savavališką statybą ir šalinti neteisėtas kliūtis, nes už tai
jis atsako taip pat, kaip statytojas ar naudotojas.