Žiūrėkite reportažą.
Sekmadienį gesinti liepsnojančios medinės mokyklos atvažiavo penki gaisrininkų
ekipažai. Liepsnos sunaikino dalį stogo, apgadino buvusias klases. Nuo ugnies
pavyko apsaugoti šalia esantį mūrinį mokyklos pastatą.
Iš pradžių buvo manoma, jog nelaimę galėjo sukelti elektros
instaliacijos gedimai. Tačiau gaisrininkai, įvykio vietą apžiūrėję
dieną, prakalbo apie tyčinį padegimą.
Antradienio rytą Skaisčiūnų žmonės vėl šaukėsi ugniagesių pagalbos -
vėl liepsnojo mokyklos stogas.
Šį kartą degė jo dalis, kurią per sekmadienio gaisrą buvo pavykę
išsaugoti.
Antradienį į gaisravietę buvo atvykęs miesto meras Vidmantas Brazys.
„Šie pastatai priklauso savivaldybei. Planavome iki privatizavimo leisti
juos pasaugoti kaimo bendruomenei. O dabar matau tik vieną kelią -
viską nugriauti, išvalyti ir rengti privatizacijos dokumentus.
Ta mokykla bus nereikalinga. Bendruomenė nedidelė, jai tokių pastatų
nereikia, - kalbėjo V.Brazys. - Matyt, nuo sekmadienio liko koks
židinėlis ir vėl įsiliepsnojo“.
Ugniagesių nuomonė dėl gaisro priežasties kitokia: „Pagrindinis gaisras
sekmadienį buvo visiškai užgesintas. Naktį į antradienį pliaupė lietus.
Būtų suprantama, jei po tiek laiko ir lietaus vėl įsiliepsnotų durpynas
ar šienas, tačiau permirkęs stogas užsidegti negalėjo“.
Tikimasi, kad tikrosios gaisrų priežastys paaiškės po tyrimo.
Kaimo žmonės turi savų versijų, apie kurias kalba tik puse lūpų.
„Mokykla įsikūrusi gražiausioje Skaisčiūnų vietoje - prie pat
tvenkinio, iki Marijampolės - penkios minutės kelio.
Maždaug dviejų hektarų teritorijoje, krepšinio aikštelėje nuolat renkasi
kaimo vaikai ir jaunimas. Bendruomenė iki šiol neturi jokių patalpų, o
jos labai praverstų.
Kai tik viešai buvo paskelbta, kad likviduojama pagrindinė Skaisčiūnų
mokykla ir jos mokiniai mokysis Mokolų mokykloje, šią vasarą kaime ėmė
lankytis įtartini „berniukai“.
Iš jų kalbų supratome, kad jie suinteresuoti šia teritorija“, -
pasakojo kaimiečiai.
Viena Skaisčiūnų gyventoja neslėpė mananti, kad piktavaliai padegimais
nusprendė paspartinti privatizacijos procesą: „Kažkas nori parodyti,
jog bendruomenė nesusitvarkys su jai patikėtu turtu“.
„Aišku, būtų gerai, kad turėtume kur susirinkti, reikėtų patalpų.
Tačiau ką mes galime...“, - liūdnai prasitarė prie sudegusios mokyklos
sutiktas kaimietis.
