Laiko patikrintas pieno gamybos ir perdirbimo modelis - Suomijos kompanija „Valio“

Todėl pieno gamintojai (nors perdirbėjai tam visokiais būdais priešinasi) dabar vis aktyviau svarsto galimybę kurti naują pieno produktų gamybos įmonę, kurios savininkai būtų pieno ūkių kooperatyvai. Tai nėra naujas išradimas. Kooperatyvų valdoma pieno produktų kompanija „Valio“ jau daugelį dešimtmečių sėkmingai veikia Suomijoje.

Norėdami geriau susipažinti su pieno ūkių kooperacija ir kompanija „Valio“, Suomijoje lankėsi kelių Lietuvos bei Latvijos pieno ūkių kooperatyvų vadovai. Išvykoje jie dar kartą tvirtai įsitikino, kad nauja kooperatinė pieno produktų įmonė yra teisingas kelias į abiejų šalių pienininkystės ateitį.

Vasarą Latvijoje pasižiūrėti, kaip gyvena netolimi kaimynai, lankėsi kelių Suomijos pieno ūkių savininkai. Dalydamiesi patirtais įspūdžiais, suomiai kaip didžiausią latvių ūkininkų problemą įvardijo silpną kooperaciją, koordinacijos tarp visų pieno sektoriaus grandžių nebuvimą. Sužinoję, kaip latviai, taip pat ir lietuviai ūkininkai vargsta dėl mažų supirkimo kainų, patiriamo perdirbėjų diktato, suomiai pakvietė juos į savo šalį, žadėdami supažindinti su jau ilgus metus veikiančia kooperacijos sistema ir garsia kompanija „Valio“.

Kelių Latvijos ir Lietuvos pieno kooperatyvų vadovų kelionę į Suomiją organizavo žinomos kompanijos „Westfalia Surge“, kuri tiekia įvairią įrangą pieno ir kitiems gyvulininkystės ūkiams, atstovybės šiose šalyse.

Lietuvoje nuo šių metų Vokietijos kompanijai „Westfalia Surge“ atstovauja UAB „Biržų žemtiekimas“. „Mes kelionę į Suomiją organizavome švietėjiškais tikslais, norime, kad kuo daugiau ūkininkų suprastų kooperacijos naudą, sužinotų, kaip šioje srityje dirba ilgametės patirties turintys skandinavai. Kooperacija gali padėti pieno ūkiams išgyventi.

O jei bus stiprūs pieno ūkiai, jie galės planuoti ateitį, investuoti. Vadinasi, jiems reikės ir naujos įrangos“, - apie motyvus prisidėti prie kelionės į Suomiją pasakoja „Biržų žemtiekimo“ generalinis direktorius Viktoras Rinkevičius. Jam pritaria ir Andris Kurgs, „GEA Westfalia Surge“ atstovybės Baltijos šalyse vadovas.

„Valio“ kompaniją įkūrė pieno gamintojai. Dabar ji yra Suomijoje veikiančių 22 pieno kooperatyvų, kurie turi 10 tūkst. narių – pieno ūkių, nuosavybė. Kiekvieno kooperatyvo atstovas įeina į „Valio“ stebėtojų tarybą, sudarytą iš 24 žmonių (du – pačios kompanijos darbuotojai). Pastaroji išrenka keturių direktorių valdybą, o ši jau skiria kompanijos generalinį direktorių. Jis turi kelis pavaduotojus, atsakingus už įvairias gamybos ir realizavimo sritis, finansus ir t.t.

„Valio“ jau skaičiuoja antrą savo šimtmetį, nes kompanijos pradžia laikomi 1905-ieji, kai nedideli šalies pieno ūkiai ėmė vienytis tam, kad galėtų kartu realizuoti savo produkciją. Tuomet įkurto kooperatyvo „Valio“ vienas tikslų buvo suomiško sviesto eksportas į Angliją.

„Prieš penkiasdešimt metų mūsų šalyje buvo apie 50 pieno produktų įmonių. Tačiau palaipsniui vyko gamybos koncentracija: perdirbėjai stambėjo, taip pat mažėjo ir pieno ūkių, o likusieji didino karvių skaičių, augo ir primilžiai“, - pasakojo latvius ir lietuvius prie centrinio „Valio“ kompanijos pastato Helsinkyje pasitikęs ūkininkas Pentti Suokannas. Jis taip pat yra vieno didžiausių šalyje pieno kooperatyvų „Tuottajian Maito“ valdybos pirmininkas. Šiam kooperatyvui, turinčiam 1500 narių ūkininkų, priklauso apie 25 proc. „Valio“ pajų.

Dabar „Valio“ kompanija turi 15 pieno produktų gamyklų Suomijoje, dvi Estijoje ir vieną Belgijoje. Be to, dar yra įkurtos dukterinės įmonės: gamybos - Sankt Peterburge ir produkcijos realizacijos - Kinijoje. Kompanijos „Valio“ metinė apyvarta sudaro 1,8 mlrd. EUR, iš kurių 0,6 mlrd. EUR – tarptautinė prekyba. Darbuotojų skaičius siekia 4,3 tūkst.

Pernai „Valio“ perdirbo 2 mlrd. l pieno.

„Valio“ gamina įvairiausią pieno produkciją: be įprasto pieno, kefyro, grietinės ar grietinėlės, gausus jogurtų, sūrių, įvairių pieno desertų asortimentas. Ne tik Suomijoje, bet ir kitose šalyse žinomi ir nauji „Valio“ produkcijos prekių ženklai: „Gefilus“, „Evolus“ ir kt. Turėdama didžiulį mokslinį ir eksperimentinį skyrių, kompanija sukuria naujos kartos pieno produktų, tokių kaip vadinamasis funkcinis maistas. Kai kurių gaminių, pavyzdžiui, pieno be laktozės, technologija patentuota.

Šiuo metu „Valio“ produkcija Suomijoje užima didžiąją pieno rinkos dalį: antai pienas - 70 proc., sūris – 58 proc., jogurtas – 49 proc., sviestas – 36 proc. Į užsienį eksportuojama nemažai produkcijos, kuriai pagaminti sunaudojama apie 40 proc. superkamo pieno.

Pristatydami „Valio“, jos darbuotojai kaip pagrindinę kompanijos misiją nurodo siekį padėti vystytis ir klestėti pieno ūkiams. „Jeigu jiems gerai, mums – taip pat, nes vieni nuo kitų esame priklausomi“, - sakė Eva Brofeldt (Eeva Brofeldt), kompanijos ūkininkų aptarnavimo padalinio vadovė. Minėto tikslo siekiama keturiais keliais - vertybėmis. Pirmiausia - aukšta produkcijos kokybė, tada - patenkinti vartotojai, motyvuotas kompanijos personalas ir galiausiai viso verslo etika ir ekonomika, pradedant pieno priėmimu ir baigiant produkcijos tiekimu į parduotuves. „Mūsų vizija iki 2015 metų – būti vienu pagrindinių pieno produkcijos gamybos lyderių Suomijoje ir aplinkinėse šalyse“, - apie ateitį kalba E. Brofeldt. Juk ne veltui išvertus iš suomių kalbos žodis „Valio“ reiškia „geriausias, elitinis“.

Lietuviai ir latviai galėjo pamatyti, kaip dirba viena iš 15 Suomijoje veikiančių „Valio“ pieno produktų gamyklų – buvo surengta ekskursija į Riihimäki mieste (iki jo valanda kelio į šiaurę nuo Helsinkio) esančią įmonę. Ji įkurta 1968 m. Iš pradžių priėmusi 480 t pieno per dieną, dabar gamykla gali perdirbti iki 1200 t šios žaliavos per parą. Čia dirba 461 darbuotojas. Pernai buvo priimta 254,7 mln. l pieno, iš kurio 10,2 mln. l sudarė ekologiškas. Įmonėje gaminamas pienas, rūgpienis, jogurtas. Beje, būtent šioje gamykloje buvo pradėti gaminti pirmieji jogurtai Suomijoje.

Per keturis dešimtmečius įmonėje buvo daug plėtros etapų. Dabar joje ne tik gaminama. Yra didelis produkcijos pakavimo sandėlis, kuriame paruošiami užsakymai ir produkcija (taip pat atvežta ir iš kitų kompanijos gamyklų) paskirstoma į daugybę pietinės Suomijos parduotuvių. Sandėlyje, be žmonių, dirba ir 20 modernių robotų. Gamybos ir prekybos mastus gerai parodo bendras gamyklos sandėlių plotas, kuris sudaro beveik 14 tūkst. kv. m. Per metus juose paruošiama ir išskirstoma po prekybos vietas 30 mln. kg produkcijos.

Įmonės atstovai lietuviams ir latviams parodė cechus, pakavimo sandėlį, supažindino su pieno priėmimo, kokybės nustatymo tvarka. Minėtoje gamykloje, kaip ir visoje „Valio“ kompanijoje, ypač akcentuojamas dėmesys superkamo pieno, t.y. pagrindinės žaliavos, kokybei. Pavyzdžiui, jei atvežus iš ūkių pieną į gamyklos 100 t rezervuarą patenka nors ir nedidelis kiekis nekokybiškos žaliavos, visas rezervuaras brokuojamas, toks pienas atiduodamas bioenergijos gamybos firmai.

Tačiau tokių atvejų, pasak ekskursiją vedusios gamyklos darbuotojos Ulos Nutinen (Ulla Nuutinen), per metus būna ne daugiau kaip 30 kartų. Žinoma, nustačius prastus pieno kokybės rodiklius, ieškoma, kas tą pieną pardavė. Šio ūkio pienas pradedamas dar atidžiau tikrinti. „Valio“ kompanija didžiuojasi tuo, jog net 96 proc. perdirbamo pieno yra aukščiausios rūšies. Juk iš blogo pieno kokybiškos produkcijos nepagaminsi. Toks rezultatas, žinoma, pasiektas ne per vienerius kooperatyvų veiklos metus.

Prie minėtos gamyklos veikia pieno produktų parduotuvė, kurioje darbuotojai jų gali įsigyti mažesne kaina negu įprastame prekybos centre. Be to, čia pat įsikūręs ir vienas pieno kooperatyvų. Yra jam priklausanti parduotuvė ūkininkams, kurioje šie gali nusipirkti įvairių pienininkystei būtinų prekių, pašarų priedų ir pan. Ūkininkai taip pat gali užsisakyti pieno produktų. Kadangi kooperatyvo tikslas nėra pralobti iš prekybos, parduodamų prekių kainos palankios ūkininkams.

Pats P. Suokannas už 60 km nuo Helsinkio turi savo šeimos ūkį, kuriame laiko 90 melžiamų karvių, dirba 220 ha žemės. Ūkyje verčiasi su žmona ir trimis vaikais. Todėl, kaip pats sakė, nuo ankstaus ryto, prieš vykdamas susitikti su svečiais iš Latvijos ir Lietuvos, jis jau pamelžė savo karves. Vėlyvą popietę, pasibaigus susitikimui, jis vėl išskubėjo namo, nes tuoj ateis vakarinio melžimo laikas.

P. Suokannas pasakojo, jog Suomijoje stambių fermų beveik nėra, pieno ūkiai vidutiniškai turi po 25 karves. Taip pat sunkiai galėtum rasti ūkininką, kuris dirbtų nepriklausydamas vienam ar kitam kooperatyvui. Tik per kooperatyvus ūkininkai parduoda pieną, kooperatyvai padeda jiems įsigyti reikiamų agroprekių, teikia konsultacijas ir pan. Tad galima numanyti, kad daugelį metų dirbdami kooperacijos sistemoje suomiai dabar nebemokėtų išgyventi pavieniui.

„Į kooperatyvus ūkininkai stoja ginti savo interesų. Pavyzdžiui, aš prieš keliolika metų ėmiausi aktyviai dirbti kooperatyve, norėdamas atstovauti savo savivaldybės ūkininkams“, - sakė P. Suokannas.

Į pieno kooperatyvus nariai paprastai priimami teritoriniu principu – toks yra tarpusavio nerašytas susitarimas. Tapęs nariu ūkininkas pieną parduoda per savo kooperatyvą. O pastarasis jį tiekia „Valio“.

Kooperatyvų valdymas nebūtinai visų vienodas, tačiau pagrindiniai principai panašūs: pagal administracinį suskirstymą renkami kiekvienos teritorijos atstovai (keliasdešimt žmonių), kurie savo ruožtu renka direktorių valdybą.

Stojant į kooperatyvą mokamas nemažas įnašas, kuris nustatomas pagal ūkininko tiekiamą pieno kiekį. Suma, kaip pateikė savo ūkio pavyzdį P. Suokannas, gali siekti keliasdešimt tūkstančių eurų. Toks įnašas ūkininkų negąsdina, nes jis išdalijamas keliems metams ir išskaičiuojamas iš gaunamų už pieną pajamų, kitaip tariant, pelno. Įnašas, galima suprasti, ūkininkui suteikia tam tikrų įsipareigojimų tiekti žaliavą, taip pat ir garantijų, jog esi pieno kompanijos dalininkas. P. Suokannas šiek tiek apžvelgė situaciją Europos Sąjungos pieno sektoriuje. Nors daugelyje ES šalių pastaraisiais metais pieno supirkimo kainos krito žemiau savikainos, Suomijos vidaus rinkoje ūkininkai bei pieno produktų gamintojai jaučiasi gana ramiai.

„Nors pieno kainų augimas, kaip buvo ankstesniais metais, ir sustojo, jos vis tiek dar palankios ūkininkams“, - pasakojo P. Suokannas. Pernai vidutinė visų „Valio“ kompanijos kooperatyvų ūkininkams mokama už pieną kaina sudarė 0,43 EUR/kg (1,49 Lt/kg) be PVM. Kadangi per metus Suomijoje pieno kainos sumažėjo apie 20 proc., manoma, kad šių metų vidutinė kaina kooperatyvuose sudarys 0,36-0,37 EUR/kg (1,24-1,27 Lt/kg). Kaip teigė P. Suokannas, tokia kaina ūkininkams nėra nuostolinga.

Išlaikyti palyginti su kitomis Europos šalimis gana nemažas pieno supirkimo kainas, kaip teigė „Valio“ kompanijos atstovai, jiems padeda ir gana palankios pieno produktų kainos, nes kokybiški gaminiai su populiariais prekės ženklais turi didelę paklausą, yra vertinami pirkėjų. Jie žino, kas yra „Valio“, kokią produkciją ji gamina. Kompanija kaip svarbų dalyką akcentuoja ir tai, jog ji gamina ne tik įprastus, bet ir išskirtinius pieno produktus, kurių negali pateikti konkurentės. Tai irgi padeda rinkoje užimti aukštas pozicijas. Žinoma, produktų kainodara nuolat peržiūrima, taikomasi prie situacijos rinkoje.

Kalbėdami, iš ko susideda pieno ir jo produktų gamybos sėkmė rinkoje, „Valio“ atstovai pademonstravo paprastą schemą, kurios pradžioje stovi ūkininko karvė, toliau – supirkimas ir perdirbimas, pardavimas ir galiausiai pieno produktų įsigiję patenkinti pirkėjai. „Maždaug 95 proc. pieno ūkių su kooperatyvais, be kita ko, sudaro sutartį dėl pieno kokybės. Laikydamiesi šios sutarties ir vykdydami jos reikalavimus, ūkininkai gali gauti papildomą kainos priedą (0,5 euro cento/kg). Be to, ūkininkai mokomi, kaip pasiekti norimą pieno kokybę. Kasmet atliekamas ir dalies ūkių auditas. Visa tai galima pavadinti vidine kokybės užtikrinimo „Valio“ kompanijoje schema“, - pasakojo E. Brofeldt.

„Valio“ kompanija turi atskirą ūkininkų konsultavimo skyrių, kuris jiems suteikia visokeriopą pagalbą: konsultacijas, veterinaro paslaugas ir pan. Kaip sakė E. Brofeldt, svarbiausias skyriaus darbo tikslas – padėti ūkiams dirbti efektyviai, kad jie būtų konkurencingi. Skyriuje dirba daug kvalifikuotų specialistų. Už jų konsultacijas mokėti nereikia. Ūkininkai moka tik už laboratorijos tyrimus, jei tokių prireikia. „Valio“ turi dvi regionines pieno tyrimų laboratorijas.

Visų grandžių: nuo ūkininkų iki perdirbėjų, tarpusavio ryšio – būtent to ir pasigenda lietuvių bei latvių pieno kooperatyvų atstovai. „Mes kooperacijoje pradedame tik pirmuosius žingsnius. O suomiai tokius įspūdingus rezultatus pasiekė per dešimtmečius. Mūsų kooperatyvo valdymo principas yra toks pat, kaip ir Suomijos pieno kooperatyvų. Vadinasi, einame tinkama linkme. Toliau taip pat įsivaizduojame panašų kelią, kokį praėjo skandinavai. Nėra jokios abejonės, kad kooperatinę pieno produktų gamybos įmonę mūsų šalyje būtina steigti.

Pasaulinėje rinkoje Lietuva, Latvija, Estija yra tik lašas jūroje. Todėl tik laiko klausimas, kada sujungsime pajėgas ir imsime dirbti kartu“, - kelionės į Suomiją įspūdžiais grįžtant namo dalijosi Andriejus Stančikas, žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas bei Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas. Galimą lietuvių bei latvių pieno kooperatyvų bendradarbiavimą kuriant perdirbimo įmonę jis aptarė ir su Imantu Balodžiu (Imants Balodis), Latvijos pieno kooperatyvo „Straupe“ vadovu. Šis seniausias šalyje įkurtas koooperatyvas – vienas iš keturių, turintis savo perdirbimo cechą ir produktų realizacijos tinklą. Iš viso Latvijoje veikia 30 pieno kooperatyvų.

Kalbėdami apie mūsų pieno gamintojų ateitį, kooperatyvų vadovai įžvelgia ir tam tikrų sunkumų. Kaip sakė kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Jūratė Dovydėnienė, ūkininkams trūksta suvokimo, kad kooperaciją reikia plėtoti, kad kooperatyvas turi savo žaliavą ne tik surinkti, bet ir perdirbti. „Kitas labai svarbus klausimas, kurį turime labai rimtai spręsti, – pieno kokybės gerinimas. Mūsų kooperatyvas nuo pat įsikūrimo dienos dirba šia linkme. Ne tik užsiimame švietėjiška veikla, rengiame seminarus apie pieno kokybę, bet ir prekiaujame visomis priemonėmis, užtikrinančiomis pieno švarą. Palankesne kaina ūkininkams galime pasiūlyti pašarus, jų priedus, kurie taip pat padeda pagerinti pieno kokybę“, - sakė J. Dovydėnienė.

Lietuvos ir Latvijos pieno kooperatyvų vadovai apibendrina, jog tai, kas pamatyta „Valio“ kompanijoje - ne vienos dienos darbas, o jau legenda, intensyvaus ėjimo į priekį rezultatas. Mes iš pradžių bent jau turime norėti pradėti tą daryti.