Pavyzdžiui, už žaliavinį pieną ir jo produktus, gyvus naminius
gyvūnus bei paukščius, mėsą, bulves, daržoves, vaisius ir uogas
turi būti atsiskaitoma ne vėliau kaip per 30 dienų, o už sušaldytą
mėsą ir žuvį, konservus iš mėsos ir žuvų, kruopas, miltus, cukrų,
konservuotus vaisius ir daržoves, produktus, naudojamus gyvūnų
pašarams - atsiskaitoma ne vėliau kaip per 60 dienų.
Pagal iki šiol galiojusį nutarimą perdirbimo įmonės galėjo
atsiskaityti su žemdirbiais kas ketvirtį.
Atsiskaitant už supirktą žemės ūkio produkciją, kuriai
Vyriausybė atsiskaitymo terminų nenustato, šie terminai yra
nustatomi šalių susitarimu žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo
sutartyse.
Neatsiskaičius per šiuo nutarimu nustatytą 30 ar 60 dienų
terminą arba pirkimo-pardavimo sutartyse pasirinktą atsiskaitymo
laikotarpį, produkcijos pardavėjams turės būti mokamos pavėluoto
mokėjimo palūkanos iki atsiskaitymo dienos.
Seimo 2009 m. birželio 16 d. pakeisto ir papildyto Atsiskaitymo
už žemės ūkio produkciją įstatymo nuostatos įsigalioja nuo spalio 1
d., taigi nuo tos dienos atsiskaitymų kontrolę perims Valstybinė
mokesčių inspekcija, kuri kartu su savo teritoriniais skyriais
tikrins, ar žemės ūkio produkcijos pirkėjai su šios produkcijos
pardavėjais atsiskaito laikydamiesi įstatymų ir kitų teisės aktų
reikalavimų.
Žemės ūkio produkcijos pirkėjai, t. y. perdirbimo įmonės, kurių
pajamos per paskutinius ataskaitinius metus yra 6 mln. litų arba
daugiau, bei prekybos įmonės, kurių pajamos per paskutinius
ataskaitinius metus yra 20 mln. litų arba daugiau, kas mėnesį
privalės teikti informaciją apie atsiskaitymo už žemės ūkio
produkciją būklę teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms.
Tikimasi, kad įgyvendinus sugriežtintą atsiskaitymo tvarką ir
kontrolę tarp žemdirbių, perdirbėjų bei prekybininkų, laiku gauti
pinigai už parduotą žemės ūkio produkciją sudarys žemdirbiams ir
perdirbimo įmonėms palankesnes sąlygas jų veiklai plėtoti, taip pat
geresnes finansines galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais,
tinkamai pasiruošti kitų metų gamybai.