„Savivaldybių lūkesčiai neatitinka jų įsipareigojimų,
susijusių su Nacionalinio parko plano vykdymu bei įtraukimu į
Pasaulio paveldo sąrašą. Misijos dalyvių nuomone, šiuo metu nėra
vienos bendros sistemos, kurios pagrindas būtų poreikis išlaikyti
Pasaulio paveldo vietovės išskirtinę visuotinę vertę“, - teigiama
ekspertų išvadose.
Minėtus planus bei Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo
planą vertinę Susan Denyer ir Pierre'as Gallandas SSGG (stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių)
analizėje nenurodo beveik jokių stiprybių. Ilgame silpnųjų pusių
sąraše teigiama, jog viena iš pagrindinių problemų - tai, kad
nėra vietovės vizijos ateinantiems 10-20 metų.
„Nors dabartinė situacija ir yra stabili, ji išlieka pakankamai
trapi, ir bet kokia nauja veikla arba taip vadinamų rekreacijos
plotų plėtimas galėtų turėti rimtų neigiamų padarinių“, -
tvirtina UNESCO atstovai.
Ekspertai pasigedo ir plėtros planus galinčių pagrįsti
duomenų: informacijos apie nuolatinių gyventojų (gyventojai,
naujakuriai), darbo vietų struktūrą, nakvynės vietų, automobilių
stovėjimo aikštelių užimtumą, lankytojų apklausų rezultatų:
iš kur jie atvykę, kokie jų lūkesčiai dėl infrastruktūros,
atvykimo tikslai, argumentai, kodėl jie pasirinko būtent šią
vietovę, transporto rūšį ir panašiai.
Anot UNESCO specialistų, taip pat nėra sutartinų kriterijų,
kurie padėtų atskirti „poreikius“ ir „norus“, Nacionalinio parko ir
savivaldybių planų (strategijų) turizmo, transporto, energijos
tiekimo, bendruomenės infrastruktūros srityse ir panašiai.
Anot ekspertų, Kuršių nerijai gresia pavojus tapti „sezoninio
pobūdžio laisvalaikio vieta“ neatsižvelgiant į jos, kaip
išskirtinės visuotinės vertės vietovės, vertingumą, ir
sunaikinant tradicines gyvenvietes.
Taikant dabartinius planus, pusiasalyje taip pat gali
nekontroliuojamai išaugti atvykstančiųjų skaičius, rekreacinės
veiklos mastas, nekilnojamojo turto vertė ir jį įsigyjančių
atvykėlių skaičius, taip pat sudaromos sąlygos „naudotis
prieštaringais planais ir įstatymų spragomis“.
Pasak ekspertų, išskirtinės visuotinės vertės požymiams
grėsmę kelia vandens sporto, sveikatos centrų ir stovyklaviečių
netoli jūros kranto, buriavimo centrų su viešbučiais Gintaro
įlankoje vystymas ir automobilių transporto padidėjimas.
Ekspertai pataria pirmiausia parengti su suinteresuotais asmenimis
ir specialistais aptartą bendrą pusiasalio kaip paveldo objekto
viziją, nustatyti kliūtis, sąlygas, grėsmes, kontrolės
mechanizmą.
Vėliau patariama susitarti dėl parko ir savivaldybių planų
hierarchijos ir priderinti siūlomus planus prie sutartos vizijos bei
ilgalaikių tikslų, sukurti turizmo, transporto, energetikos,
vertimo, švietimo ir kitų sektorių strategijas.
Ekspertai pasigedo Nacionaliniame parko plane numatyto
etnografinių žvejų namų atkūrimo. Šį autentišką nykstantį
paveldą, kurio vaizdą, anot jų, darko aplink išdygę nauji
daugiabučiai pastatai ir jų kompleksai, būtina išsaugoti. Pasaulio
paveldo specialistai taip pat atkreipė dėmesį, kad trūksta
informacijos apie kitą unikalų vietovės paveldą - palaidotus
žvejų kaimus ar sunkias išgyvenimo Kuršių nerijoje sąlygas.
Seimo narės Aurelijos Stancikienės teigimu, UNESCO ekspertų
paskelbta ataskaita apie Kuršių neriją patvirtino nuogąstavimus,
kad visi trys nauji paruošti planai neapsaugos Kuršių nerijos, o
jiems skirtos lėšos - virš 1 milijono litų - nuėjo veltui.
Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą unikaliu ir nepakartojamu
pasaulio kultūros objektu pripažinta Kuršių nerija įtraukta 2000
metais.
Pasaulio paveldo centras sudaręs Pasaulio paveldo sąrašą,
kuriame šiuo metu yra 890 objektų, ir Pavojuje esančių pasaulio
paveldo vietovių sąrašą, kuris apima 31 objektą. Kuršių nerija
kol kas Pasaulio paveldo sąraše.
Tačiau Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT)
direktorė Rūta Baškytė yra užsiminusi, kad jei Lietuvos
Vyriausybė neatsižvelgs į UNESCO Pasaulio paveldo centro ekspertų
rekomendacijas, Kuršių nerija gali atsidurti tarp pavojuje esančių
paveldo objektų.