Lietuvos lenkų sąjungos pakviesti prie Švedijos ambasados
susirinko per šimtą žmonių, nešini plakatais lietuvių, lenkų ir
anglų kalbomis, skelbiančiais „Europiečiai, apginkime mūsų teises“.
Kreipdamiesi į Švedijos premjerą Fredriką Reinfeldtą (Fredrik
Reinfeldt) jie prašė „dėmesio ir pagalbos sprendžiant Lietuvos
tautinėms mažumoms svarbias problemas“, tokias kaip teisė į
originalią savo vardo ir pavardės rašybą, teisė į tautinių mažumų
kalbų vartojimą viešajame gyvenime jų gausiai gyvenamose
teritorijose, teisė mokytis gimtąja kalba, lygi rinkimų teisė,
teisė atgauti stalinizmo laikais užgrobtą turtą.
„Visas minėtas problemas daugybę kartų daugelį metų mėginome
išspręsti su Lietuvos valdžios atstovais. Deja, mūsų pastangos
šioje srityje nedavė teigiamų rezultatų, o daugeliu atvejų
situacija net pablogėjo. Vietoj pažangos sulaukėme regreso tais
klausimais, kurie praktiškai visose Europos Sąjungos šalyse
pripažinti standartais tautinių mažumų atžvilgiu“, - sakė piketo
Lietuvos tautinių mažumų teisėms apginti prie Švedijos ambasados
Vilniuje dalyviai.
Pasisakymus lenkų ir baltarusių kalbomis lydėjo Vilnijos krašto
dainos.
Susirinkusieji į piketą skundėsi, kad mūsų šalies valdžia
verčia daugiausia lenkų tautinės mažumos gyvenamas savivaldybes
nuimti dvikalbes lenteles su gatvių pavadinimais valstybine
lietuvių ir pagalbine lenkų kalbomis.
„Vykdydamas Vyriausybės politiką Vyriausybės atstovas Vilniaus
apskrityje persekioja teismais Vilniaus ir Šalčininkų rajonų
savivaldybes, kurių 60-90 proc. gyventojų sudaro lenkai ir
administraciniais teisiniais būdais verčia nuimti dvikalbes gatvių
lenteles, o už nepaklusnumą taikomos piniginės baudos bei kiti
Lietuvos lenkų tautinės mažumos orumą žeidžiantys spaudimo būdai“,
- sakoma piketo dalyvių priimtame dokumente.
Jame taip pat teigiama, kad Lietuvos valdžia ne visa apimtimi
tenkina tautinių mažumų švietimo poreikius. „Rytų Lietuvoje
dirbtinai sukurtas vyriausybinių mokyklų tinklas lietuvių dėstomąja
kalba. Šios mokyklos yra geriau finansuojamos, geriau aprūpinamos,
dažnai - net su baseinais. Tuo tarpu savivaldybėms pavaldžioms
tautinių mažumų mokykloms dažnai trūksta lėšų pagrindinėms
didaktinėms reikmėms, o po Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo
dėl klasių komplektavimo Lietuvos tautinių mažumų mokykloms iškilo
likvidavimo grėsmė“, - teigiama dokumente.
Į piketą susirinkę Lietuvos lenkų atstovai tvirtino, kad jiems
nepriimtini ir tautinių mažumų bei jų politinių organizacijų
atžvilgiu valdžios taikomi ribojimai rinkimų teisės srityje. Ypač
daug kritikos sulaukė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) veikla.
„Pastaraisiais metais kone tradiciškai Vyriausioji rinkimų
komisija bei kitos valstybinės institucijos persekioja tautinių
mažumų politinę organizaciją - Lietuvos lenkų rinkimų akciją. Dėl
mažiausių menkniekių anuliuojami LLRA palankūs rinkimų rezultatai
atskirose rinkimų apylinkėse (pavyzdžiui, po pastarųjų Europos
Parlamento rinkimų), prieš pat Seimo rinkimus dirbtinai keičiamos
rinkimų apygardų ribos siekiant išskaidyti tautinių mažumų
elektoratą, partija nuolat plakama už originalių (o ne
sulietuvintų) savo kandidatų vardų ir pavardžių vartojimą, VRK
priekaištauja partijai net dėl to, kad ši, anot jos, rinkimų
kampanijos metu išleido per daug lėšų degalams“, - tokios
pretenzijos adresuojamos VRK
Mitingo dalyviai taip pat tvirtino, kad Lietuvos lenkų tautinė
mažuma negali susitaikyti su tuo, jog praėjus 18 žemės reformos
metų lenkų tautybės Lietuvos piliečiai negali atgauti jiems
priklausančios nuosavybės.
„Švedija sau ir kitiems kelia ypač aukštus standartus žmogaus
ir tautinių mažumų teisių apsaugos srityje. Jūsų šalyje daug
įvairių bendruomenių ir mažų tautų viešai vartoja savo gimtąsias
kalbas kaip pagalbines greta švedų kalbos. Švedų mažuma turi tokią
teisę kaimyninėje Suomijoje. Kadangi Lietuvos tautinės mažumos
susiduria su didelėmis problemomis sprendžiant savo problemas
šalies viduje, tikimės Jūsų palankaus dėmesio ir tarpininkavimo
Europos Sąjungos lygmenyje sėkmingai sprendžiant mums gyvybiškai
svarbius klausimus“, - pažymima kreipimesi į Švedijos premjerą.
Kreipimąsi į Švedijos premjerą perskaičiusi Lietuvos lenkų
sąjungos Senųjų Trakų ratelio pirmininkė Marija Puč tekstą įteikė
Švedijos ambasadorei Ulrikai Marijai Kronenberg-Mosberg (Ulrika
Maria Cronenberg-Mossberg). Diplomatė pažadėjo jį perduoti Švedijos
premjerui.
Žurnalistų paklausta, kodėl mitingas surengtas tuomet, kai
Vilniuje tą pačią dieną vyko ir kelios kitos akcijos, M. Puč sakė,
jog apie kitus piketus Lietuvos lenkų sąjunga nežinojusi, šio
renginio ji taip pat nesiejo ir su Europos Parlamento pirmininko
Ježio Buzeko (Jerzy Buzek) vizitu Vilniuje.
Tačiau M. Puč neslėpė, kad penktadienį prie Lietuvos
Prezidentūros garbingą svečią pasitiks nedidelė grupelė Lietuvos
lenkų atstovų.