Susirinko tik 30 medikų
Į Medikų profesinės sąjungos piketą dėl darbo laiko trukmės suvienodinimo ketvirtadienio vidurdienį susirinko apie tris dešimtis teisybės ieškotojų.
Prie Sveikatos apsaugos ministerijos piketuotojus saugojo tik 2 policijos pareigūnai. Su piketuotojais išėjęs susitikti ministras Algis Čaplikas buvo palydėtas švilpimu ir gėdintas šūksniais "Gėda!".
Valdžios dėmesį į neteisėtai priimtus sprendimus, kurie turį būti atšaukti, mėginta atkreipti plakatais "Šilta kėdė brangesnė už žmogaus likimą", "Vyriausybės nutarimas: darbas be mokesčio iki gyvos galvos", "Sveikatos apsaugos ministerijai proto krizė". Buvo nešiojamas ir popierinis ministro lavonas su užrašu "Nutarimas bus atšauktas tik per mano lavoną".
Sveikatos apsaugos ministras A. Čaplikas neabejoja, kad išimčių dėl medikų darbo laiko trukmės panaikinimas - teigiamas žingsnis, o tokiam sprendimui priešinasi tie medikai, kurie netenka lengvatų.
Pasak jo, nuo spalio 1-osios iki 38 val. suvienodinus sveikatos priežiūros darbuotojų savaitinę darbo laiko trukmę didesnei daliai medikų darbo savaitė sutrumpėja. Iki šiol daugybę išimčių numačiusiuose teisės aktuose gydytojų savaitinė darbo laiko trukmė svyravo nuo 30 iki 39 valandų.
Ministras pabrėžia, kad šis sprendimas priimtas atsižvelgus į medikų bendruomenės pastabas, kuriomis buvo prašoma paaiškinti, kodėl skiriasi iš esmės panašų darbą dirbančių medikų darbo laikas. SAM sudaryta darbo grupė rengė, derino su suinteresuotomis organizacijomis ir atsakingomis institucijomis galimus pakeitimus. Šiuo metu iš esmės pasikeitus technologijoms, neliko priežasčių, dėl kurių buvo numatytos lengvatos pavojingomis sąlygomis dirbantiems sveikatos priežiūros darbuotojams. Todėl buvo nuspręsta atsisakyti išimčių ir suvienodinti savaitinę darbo laiko trukmę visiems sveikatos priežiūros darbuotojams.
Pagal Vyriausybės nutarimą dėl gydytojų darbo laiko suvienodinimo, visi gydytojai turės dirbti po 38 val. per savaitę, neatsižvelgiant į darbo krūvį, pavojaus ar rizikos laipsnį. Maždaug 30 proc. sveikatos priežiūros specialistų turės dirbti ilgiau. Dėl pailgėjusio darbo laiko labiausiai nukentės iki šiol 30 valandų darbo savaitę turėję teismo medicinos ekspertai ir radiologai, 33 darbo valandas per savaitę dirbę odontologai ir poliklinikų konsultantai bei kiti gydytojai.
Tuo tarpu Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS), užuot piketavusi, kreipėsi į Seimo frakcijas, prašydama parlamentarų paramos inicijuojant kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT), kad būtų nustatyta, ar medicinos darbuotojų darbo laiką ir atostogų trukmę suvienodinę Vyriausybės nutarimai neprieštarauja Pagrindiniam šalies įstatymui.
Prie Seimo piketavo 400 pensininkų
Prie Seimo ketvirtadienio rytą į piketą prieš ketinimus mažinti pensijas susirinko daugiau kaip 400 pensininkų. Nors juos ramino socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas bei Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys, piketuotojų įniršis buvo stipresnis nei noras išgirsti raminimus, kad tai dar nėra galutinis sprendimas.
Ministro žodžius, kad galutinį sprendimą dėl pensijų mažinimo turės priimti Seimas, nustelbė šūksniai ir švilpimai.
Pensininkai teigė, kad Vyriausybė derasi tik su jai palankiomis organizacijomis, o į likusių žmonių nuomonę neatsižvelgiama.
"Pasižiūrėkime į kaimynus, visur yra problemos. Kiekviena šalis tas problemas bando spręsti pagal savo galimybes, - apsuptas būrio pensininkų teisinosi D. Jankauskas. - Pagalvokite, kas jums geriau - ar pastoviai gauti kad ir mažesnę pensiją, ar vieną dieną nebegauti jos visai. Sprendimų nedarymas reiškia blogą padėtį visiems. Tai mūsų visų bendras reikalas".
Tačiau Pensininkų partijos pirmininku prisistatantis Vytautas Kadžys teigė, kad Vyriausybė, priimdama sprendimus, pensininkų nesiklauso.
"Tegu jie patys susimažina iki 650 litų, tada bus įmanomas nacionalinis susitarimas. Dabar niekas pensininkų neklausia.
Yra visuomeninės organizacijos - "Bočiai", Pagyvenusių žmonių sąjūdis. Jie kviečiami į Vyriausybės pasitarimus, tarytum atstovauja pensininkams, bet praktiškai atstovauja tiktai valdantiesiems arba savo valdyboms", - piktinosi V. Kadžys.
Pasak jo, minėtos organizacijos iš biudžeto gauna dotacijas, o Vyriausybė su jomis susitikdama manipuliuoja visuomenės nuomone.
Policijos pareigūnai, kurių prie Seimo susirinko nedaug, iš protestuotojų gretų mėgino „išprašyti“ Vieningojo Lietuvių nacionaldarbininkų sąjūdžio su radikalių pažiūrų vadovu Mindaugu Murza narius.
Kaip jau skelbta, vidutinės pensijos turėtų būti mažinamos maždaug 4 proc., didesnės - labiau. Tokiu pačiu principu bus mažinamos ir dirbančių pensininkų pensijos.
„Tikrai nebūsiu tas ministras, kuris sutiks su visais reikalavimais. Turim visi solidariai suremti pečius, o jeigu „važiuosim tik ant skolų“, kai visa pasaulio ekonomika jau bus atsigavusi, mes beviltiškai atidavinėsim skolas, (...) todėl pensijas vis tiek reikės mažinti“, - sakė ministras.
„Mažesnės pensijos nebus mažinamos, o kiti mažinimai bus su progresyvumo elementu. Mažesnės pensijos būtų mažinamos kur kas mažiau, o didesnės pensijos mažinimą pajustų labiau.
Jeigu mes žinome, kad vidutinė pensija šiuo metu yra 830 litų, tai tokios pensijos mažėjimas, jei tam pritars Vyriausybė ir Seimas, bus 4-5 procentai“, - yra sakęs D.Jankauskas.
Anot jo, po pensijų sumažinimo vidutines pensijas gaunančių gyventojų piniginė turėtų suplonėti keliasdešimčia litų.
Progresyviai ketinama mažinti ir dirbančių pensininkų gaunamas pensijas. „Uždirbančių kelis šimtus litų žmonių pensija mažėtų tik simboliškai. Jeigu atlyginimas - daugiau kaip 2000 litų, pensija gal mažėtų ir 50 procentų“, - kalbėjo ministras.