Benediktas XVI kalbėjo, kad jo vizitas Čekijoje „buvo tikra piligriminė kelionė ir misija į Europos širdį. Piligriminė kelionė, nes Bohemija ir Moravija daugiau nei tūkstantį metų buvo tikėjimo ir šventumo teritorijos; misija, nes Europa turi Dieve ir Jo meilėje atrasti vilties pagrindą“.
„Kristaus meilė yra mūsų stiprybė, - sakė popiežius. - Tai jėga, kuri įkvepia ir įdvasina tikrą revoliuciją, taikią ir laisvą, kuri mus palaiko krizės metu, leidžia mums vėl pakilti, kai sunkiai atgauta laisvė slysta iš rankų, praranda savo tikrąją reikšmę“.
Prisimindamas savo apsilankymą Prahos Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčioje, kurioje saugoma garsioji Kūdikėlio Jėzaus skulptūra, Benediktas XVI tikintiesiems kalbėjo, kad „Kristaus meilė pradeda atsiskleisti kūdikio veide“. Prahos Kūdikėlio skulptūra „mums primena Dievo sukurto žmogaus paslaptį, Dievo artumą, mūsų vilties pagrindą“. Toje bažnyčioje popiežius sakė meldęsis už vaikus, tėvus ir šeimų ateitį.
Pontifiko žodžiais, Prahos pilis yra „daugybės paminklų, įvairių aplinkų, institucijų vieta, beveik kaip polis – katedra, rūmai, aikštė, sodas. Taigi aš galėjau prisiliesti kartu prie religinio ir pilietinio gyvenimo. Jie stovi ne priešpriešoje, o harmoningame artume“.
Popiežius padėkojo Dievui už sėkmingą viešnagę ir prisiminė susitikimą Prahos arkivyskupo rezidencijoje su įvairių krikščionių ir judėjų bendruomenių atstovais. „Žvelgdamas į istoriją ir karčius praeities nesutarimus, - sakė Benediktas XVI. - Dėkoju Dievui už galimybę susirinkti visiems kartu, pasidalyti tikėjimu ir istorine atsakomybe dabarties iššūkių akivaizdoje. Bendras siekis iš naujo atrasti krikščioniškas Europos šaknis sustiprina ir papildo pastangas sukurti gilesnę ir matomesnę mūsų visų vienybę“.
Pontifikas taip pat papasakojo apie savo susitikimą su Čekijos akademinio pasaulio atstovais. Jis pabrėžė universitetų svarbą „bendrų pastangų atrasti krikščioniškas Europos šaknis“ kontekste: „Universitetas yra visuomenei gyvybiškai svarbi erdvė, užtikrinanti taiką ir pažangą – tą parodė ir Čekijos aksominė revoliucija“.
„Praėjus dvidešimčiai metų aš iškėliau nuoseklaus žmogaus formavimo idėją, turinčią užkirsti kelią naujai diktatūrai – reliatyvizmo ir technologijų viešpatavimo. Humanistinės ir mokslinės kultūrų neįmanoma atskirti, jos yra dvi tos pačios monetos pusės. Mums tą primena ir pačios čekų žemės – didžio rašytojo Franzo Kafkos ir abato Gregoro Mendelio, šiuolaikinės genetikos tėvo, namai“.