Tokios mintys kyla dažniausiai žiūrint Anglijoje televizorių arba skaitant vietos spaudą.
Žinau, žinau, ir Lietuvoje vis iššoka kas nors, nuo ko norisi keisti gyvenamąją vietą: tai mano tautiečiai vis kokį juokdarį išrenka į valdžią, tai lemputes sukiojusi vagilė-parlamentarė, tampiusi kūdikį į posėdžių salę, pamiršta pervystyti sutuoktinį ir šis šviesoforą nuskina, tai dar kita įstatymus leidžianti poetė sako, kad ji nacionalinė vertybė ir jos ratai turi būti „ščyrai“ sutepti mokesčių mokėtojų pinigais, kad smagiau dardėtų.
Bet, žinokit, čia, pas mus, Anglijoje, vis tiek kiečiau būna.
Aną dieną rodė, pavyzdžiui, laidą apie dietas ir sveiką mitybą (taip taip, aštrialiežuvi interneto komentatoriau, kuris, matau, jau miklini pirštus: Užkalnis žiūrėjo laidą apie dietas, seniai jam laikas). Ten vedėja besiliekninantiems dokumentinės programos dalyviams pasakojo apie tai, kaip jų išmatos atspindi jų mitybą.
Laimingi savanoriai buvo nusiųsti į tualetą, iš kur turėjo atsinešti savo kakučių pavyzdžius ir parodyti prieš kameras, kad konsistenciją, spalvą ir dydį pamatytų bei įvertintų visi žiūrovai, o laidos autorė, kuri čia pat tuoj ir paaiškindavo, kad pavyzdžio autorius nepakankamai valgo augalinės kilmės ląstelienos.
Kai pažiūri tokias programas, manai, kad jau viską gyvenime matei, kol šiandien neperskaičiau straipsnio apie dvi motinas, kurios abi dirbo policijoje ir laisvu laiku viena kitai padėdavo prižiūrėti viena kitos vaikus, kad sutaupytų ir nereikėtų mokėti auklei ar lopšeliui.
Kažkokiu būdu apie šį susitarimą suodė socialinės tarnybos ir speciali įstaiga, kurios biurokratai prižiūri visas šalies aukles, kad šios nebūtų maniakės ir negesintų nuorūkų į jų prižiūrimus vaikučius.
Tarnybos specialistų nuomone, dvi nerūpestingos ir nemokamą vaikų priežiūrą susigalvojusios mamos nusižengė įstatymams, nes jei prižiūri kieno nors vaikutį „už atlygį“ (o šiuo atveju, budrių biurokratų nuomone, apsikeitimas priežiūra ir buvo „atlygis“), privalai būti registruota ir apmokyta aukle, o jei nesi, tai kito perspėjimo nebus, o bus šaukimas į teismą, kaip ir buvo toms moterims policininkėms pasakyta.
Kai apie tai sužinojo žiniasklaida ir pakilo juokas bei trypimas kojomis, valdininkai suprato šįkart perlenkę lazdą, todėl ėmė mekenti apie tai, kad „galbūt įstatymą ir jo interpretavimą reikėtų tobulinti“. Panašu, kad šį kartą dviejų motinų neuždarys belangėn, bet dėl panašių atvejų negali būti garantuotas.
Štai tokiais atvejais pradedu galvoti - gal geriau jūs toliau ridenkitės šiuo keliu be manęs. Tada ir pradedu galvoti, kad Anglijoje man turbūt jau nebe vieta, nes nebegaliu laikyti šios šalies namais, kai dėl telekomo klaidos per brangiai sumokėjusių klientų informaciją televizijos laidos vedėja susumuoja dramatiškai žiūrėdama į kamerą ir pareikšdama: „Kiek dar praeis laiko, kol mes sužinosim atsakymą į šį klausimą: ar saugu paimti telefono ragelį?“
Panašiai galvoju ir tada, kai skaitau pranešimą, kad ugniagesys neištraukė iš seklios kūdros skęstančio vaiko, nors mokėjo plaukti, nes konkreti instrukcija jam draudė tai daryti: „Nebuvo tinkamai apmokytas vykdyti gelbėjimą ir atitinkamų licencijavimo institucijų jam nebuvo suteiktas leidimas atlikti veiksmus skęstančiųjų gelbėjimui“.
Arba tuomet, kai ginkluotos policijos padalinys nedrįsta eiti į namą, kur užsidarė nestabilios psichikos žmogus su užtaisytu šautuvu, „nes situacijos rizikos įvertinimas identifikavimo neleistiną pavojaus laipsnį“, ir padėtį išgelbsti tik gretimo namo kaimynas su golfo lazda bei daugybe tatuiruočių, išgirdęs riksmus ir nusprendęs eiti į kaimyno namą pats ir atimti iš jo šautuvą.
Taip galvoju ir tada, kai artėjant šventoms Kalėdoms šen bei ten pasirodo pranešimai, kad dar vienoje mokykloje buvo uždraustas žodis „Kalėdos“ arba vaikų vaidinimas su prakartėle, kad neįskaudintų „kito tikėjimo žmonių“, o štai neseniai viena D.Britanijos ministerija savo darbuotojams prieš ramadaną uždraudė darbe valgyti ir gerti bet kokį maistą, kad šventąjį mėnesį pasninkaujantys musulmonai „nebūtų gundomi alkio, kai pastebės jus valgant“.
Ir tada imu galvoti, kad galbūt mums šį ekonominį sunkmetį pasiuntė Dievas, kad pernelyg neskubėtume su savo plėtra ir civilizuoto pasaulio imitavimu, o pasirūpintume skausmingesnėmis žaizdomis ir kartu liktume sveikesni bei protingesni, nei didžioji dalis Vakarų Europos yra pametusi bet kokį moralinį ir sveiko proto kompasą.
Galbūt senkantis valstybės aruodas padės daugiau galvoti, pavyzdžiui, apie tai, kaip sulaikyti iškvaišusias, apsimelavusias, apsivogusias Seimo nares nuo karo keliuose ir priversti jas grįžti prie jų anksčiau kurto lėkšto humoro, ir sustabdys Lietuvoje visokių lygių galimybių, viešojo intereso, visuomeninės gerovės bei harmoningos sklaidos kontorų ir kontorėlių, komisijų ir ombudsmenų augimą, bei tais dalykais užsiimančių geradarių biurokratų vešėjimą.
Gal ir pati Europa, stenanti nuo krizės, mažiau suras pinigų visokiems pseudomokslams finansuoti ir mažiau Lietuvos jaunimo gaus studijuoti įvairias politiškai teisingas nesąmones, kurias baigę tegalės įsidarbinti ES pseudodarbuose arba lietuviškuose jų atitikmenyse ir kurti naujas programas visuomeniniam biurokratiniam gėriui skleisti, kad augintų panašius į save.
Gal netgi - netgi! - sumažės pinigų, skiriamų lietuvių kalbą terorizuojančioms komisijoms bei inspekcijoms, ir nebemokėsim atlyginimų tiems, kas praleidžia visą darbo dieną, galvodami, ar reikia tarti „bèbras“, ar „bẽbras“.
Gal tada žmonės norės tapti automechanikais, gydytojais, verslininkais, obuolių augintojais, aludariais, žvejais, statybininkais, rašytojais, galbūt net laikraščių apžvalgininkais, o ne koordinacinių tarpregioninių paramos programų centro asistentų pavaduotojais.
Ir gal tada Lietuva taps nelabai patyrusia ir ne visada tobulai rafinuota, nelabai politiškai korektiška, bet - duok, Dieve! - įstatymų paisančia ir ekonomiškai patvaria atsvara senstančiai, dėl visko drebančiai, savo šešėlio besibaidančiai ir praradusiai sveiką nuovoką Vakarų Europai. Galbūt tai bus jos misija ir jos konkreti ir įvykdoma užduotis.
Štai tokia mano vizija Lietuvai, kurią kvietė sugalvoti Vilniaus gatvėje matytas plakatas. Kaip jums atrodo?