Anapus Kuršių marių esančios kapinės įtrauktos į valstybės saugomų
kultūros paveldo vertybių sąrašą, bet priežiūros joms trūksta.
Prieš šventes kapus tvarko savanoriai, prisimindami, jog tarpukariu čia
palaidotas Lietuvos jūreivystės pradininkas, pirmasis Klaipėdos uosto
viršininkas kapitonas Liudvikas Stulpinas (1871-1934 m.).
„L.Stulpino vadovaujamas Rusijos laivas „Birma“ pirmasis išgirdo Atlante
skęstančio „Titaniko“ šaukinį ir skubėjo į pagalbą. Per Vėlines vėl
uždegtos žvakutės ant jo kapo“, - sakė Lietuvos jūrininkų sąjungos
vadovas, tolimojo plaukiojimo kapitonas Petras Bekėža.
Klaipėdos savivaldybė pritaria kapitonams, manantiems, jog Kopgalio
kapinės būtų dažniau lankomos ir geriau prižiūrimos, leidus ten laidoti
su jūra susietus, miestui nusipelniusius žmones. Paveldosaugininkai
tokiai idėjai iš esmės pritaria.
Klaipėdiečių iniciatyva po Antrojo pasaulinio karo išnykusio Kopgalio
žvejų kaimo kapines paversti jūrininkų panteonu sudomino Neringos
gyventojus. Ten irgi yra senų, tinkamai neprižiūrimų kapaviečių.
Miškininkų žvilgsnis krypsta į Nidos kapinaites, kuriose ilsisi pirmojo
Kuršių nerijos kopų apželdintojo Gotlibo Dovydo Kuverto (1748-1827 m.)
giminės palaikai.