Jei Seimas pritars Žemės ūkio ministerijos parengtam Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimo projektui, bus leidžiama auginti pluoštines kanapes, kuriose narkotinės medžiagos tetrahidrakanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc.
Pluoštui, sėkloms, maistui
Kanapės (Cannabis sativa L.) atmainos ir veislės turi skirtingą kanabinoidų kiekį. Europos Sąjungoje leidžiamos auginti sėjamųjų kanapių veislės su nedideliu (ne daugiau kaip 0,2 proc.) kanabinoido tetrahidrokanabinolio (THC) kiekiu. Europos Sąjungos Žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrajame kataloge kanapių veislių su nedideliu THC kiekiu yra gana daug – net 44.
ES šalys šiuo metu kanapių augina nedaug – apie 15 tūkst. ha. Pagrindinis augintojas – Prancūzija (54 proc. viso auginamo ploto), Vokietija (11 proc.), Didžioji Britanija (9 proc.), Lenkija ir Italija (po 6 proc.), Ispanija (4 proc.).
Kanapės auginamos pluoštui ir sėkloms. Sėklos gali būti naudojamos kaip žaliava aliejui, maistui, pašarui, arba kaip dauginamoji medžiaga.
Grynas, šimtaprocentinis pluoštas naudojamas pramonės gaminiuose, tačiau dažnai jis maišomas su kitais natūraliais, pavyzdžiui, linų, medvilnės arba šilko, pluoštais. Tekstilės gaminiai dažniausiai gaminami iš bent 55 proc. kanapių ir 45 proc. medvilnės pluoštų mišinio.
Kanapių spaliai naudojami statybinėms medžiagoms gaminti, kaip kompozitai, mulčiui, kraikui ir kt. Spaliai – geras kuras: jų energetinė vertė aukštesnė negu daugelio rūšių medienos.
Vertingas kanapių aliejus, jis panašus į linų sėmenų aliejų ir naudojamas kosmetikai, dažams gaminti bei maistui. Aliejaus išeiga iš sėklų – 30–35 proc. Jo sudėtyje yra apie 80 proc.
pagrindinių riebalinių rūgščių – linolo rūgšties (omega–6) – apie 55 proc., alfa–linoleno (omega–3) – apie 22proc., be to, yra gama–linoleno rūgšties (iki 4 proc.) ir stearino rūgšties (iki 2 proc.). Kanapių sėklų išspaudos – vertingas pašaras visų rūšių gyvuliams.
Sveikos kanapių sėklos jau nuo seno naudotos maistui, paukščių lesalams ir kaip žvejybos masalas. Tai puikus dietinis produktas, nes jose yra apie 30 proc. riebalų, apie 20 proc. gerai virškinamų baltymų, be to, šios sėklos turi daug kalcio ir geležies. Tad jos – puikus šaltinis papildyti organizmo atsargas mikroelementais fosforu, magniu, cinku, variu ir manganu. Kanapių sėklose nėra glitimo, taigi jų vartojimas neturėtų sukelti pavojingos virškinamojo trakto ligos – celiakijos, kurią sukelia įvairių grūdinių augalų sėklų gliuteno baltymai.
Ką reikėtų žinoti prieš pradedant auginti kanapes?
Pirmiausia ūkininkai turėtų apsispręsti: augins kanapes pluoštui ar sėkloms, nes nuo to priklauso veislės pasirinkimas.
Pasirenkant kanapių veislę didelės reikšmės turi veislės vegetacijos periodas, t. y. dienų nuo sėjos iki produkcijos subrendimo skaičius. Jei kanapės bus auginamos pluoštui, jos gali būti ir ilgesnės vegetacijos, o jei sėkloms – turėtų būti gana ankstyvos, kad sėklos suspėtų subręsti iki derliaus nuėmimo. Literatūroje rašoma, jog brendimo laikas turi įtakos augalų aukščiui bei stiebų ir sėklų derliui – vėlyvesnės veislės užauga aukštesnės.
Be to, reikia iš anksto domėtis ir užsisakyti norimos veislės sėklos. Pavyzdžiui, Lenkijoje kanapes auginantys ūkininkai kasmet perka sertifikuotą sėklą, nes kai pasėliai tikrinami, su leidimu auginti turi pateikti ir sėklos sertifikatą.
Kanapių auginimas Lietuvoje turėtų perspektyvų, jei šiais augalais susidomėtų ne tik ūkininkai, bet ir galimų perdirbimo įmonių atstovai. Kanapių auginimas ir jų produkcijos perdirbimas sudarytų sąlygas sukurti naujų darbo vietų ne tik žemės ūkyje, bet ir pramonės įmonėse.
Deja, šiuo metu kanapes auginti Lietuvoje vis dar draudžiama. Tačiau įvairių ES šalių patirtis rodo, jog įstatymais numačius tinkamas kontrolės priemones ir leidimų sistemą, nenarkotinės kanapės gali būti sėkmingai auginamos.