Paskutiniais darbo biržos duomenimis, nedarbas mūsų šalyje
siekia 10,8 procento. Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnyba
„Eurostat“ skelbia, kad nedarbo lygiu Lietuvą lenkia tik Latvija ir
Ispanija, rašo „Lietuvos žinios“.
Vyriausybė tikina, kad nedarbo augimą stengiamasi pažaboti
visomis įmanomomis priemonėmis. Tačiau opozicijos atstovai nemato
būtinų žingsnių ir kaltina valdančiuosius abejingumu paprastiems
žmonėms.
Kiekvieną savaitę darbo biržas užplūsta tūkstančiai darbo
netekusių žmonių. Praėjusią savaitę darbo biržose įregistruota
6,3 tūkst. naujų bedarbių ir tik kiek daugiau nei tūkstantis
laisvų darbo vietų. Darbo biržos duomenimis, šiuo metu darbo
neturi daugiau nei 232 tūkst. gyventojų. Tai 2,4 karto daugiau nei
prieš metus.
Dar sudėtingesnė padėtis turėtų susiklostyti kitais metais.
Finansų ministerija prognozuoja, kad 2010-aisiais darbo neturės 329
tūkst. žmonių, o nedarbo lygis šoktels iki 19,8 procento.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas
pripažįsta, kad nedarbas tapo nemenku galvos skausmu. Jis patikino,
kad iškilusius sunkumus bandoma spręsti.
„Norėtųsi, kad niūrios ateities prognozės nepasitvirtintų.
Tačiau nelaukiame susigūžę, kas bus toliau. Stengiamės imtis
prevencinių priemonių nedarbui suvaldyti“, - aiškino jis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia, kad
sunkmečiu nėra kokių nors ypatingų galimybių pažaboti nedarbą.
Šiam reikalui siūloma efektyviai naudoti Europos Sąjungos (ES)
paramą.
Artimiausiu metu Bendrijos struktūrinių fondų lėšomis žadama
finansuoti laikinuosius viešuosius darbus, į kuriuos bus įdarbinami
bedarbiai ir sunkumų patiriančių įmonių darbuotojai. Verslą
norintiems pradėti gyventojams žadama teikti lengvatinius kreditus.
Nors šioms programoms planuojama skirti 90 mln. litų, jomis
galės pasinaudoti nedidelė dalis sunkumų patiriančiųjų. Per
trejus metus į viešuosius darbus planuojama nukreipti 13 tūkst.
žmonių. Paskolas verslui pradėti ar plėtoti numatoma suteikti 1,2
tūkst. žmonių.
„Žinoma, neverta tikėtis, kad ES parama gali sparčiai
sumažinti nedarbo apimtį. Tačiau, jeigu naudojantis ja gyventojams
bus sudarytos galimybės įgyti kvalifikaciją, susirasti darbą ar
pradėti verslą, tai prisidės prie ekonomikos gaivinimo ir
sušvelnins padėtį darbo rinkoje“, - įsitikinusi socialinės
apsaugos ir darbo viceministrė Audra Mikalauskaitė.
Seimo opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis kritiškai vertina
Vyriausybės pastangas suvaldyti nedarbą. Jo nuomone, valdantieji kol
kas nesiėmė jokių reikiamų veiksmų padėčiai stabilizuoti ir
gerinti.
V.Mazuronis įsitikinęs, kad ministrų kabinetas turėtų kuo
greičiau parengti nedarbą mažinančių ir naujų darbo vietų
kūrimą skatinančių kompleksinių priemonių programą. Suvaldyti
nedarbą opozicijos lyderis siūlo peržiūrint mokesčius, mažinant
biurokratiją, svarstant apie skatinamąsias priemones verslą
nusprendusiems pradėti žmonėms ar darbo vietas pasiryžusiems
išsaugoti darbdaviams.
Socialdemokratų partijos pirmininko Algirdo Butkevičiaus
teigimu, mažinti nedarbą galima keliais būdais.
„Reikėtų kuo skubiau ir racionaliau naudoti ES pinigus, didinti
finansavimą infrastruktūros plėtojimo programoms, derėtis su
bankais dėl garantuoto kreditavimo įvairiems ūkio subjektams“, -
vardijo A.Butkevičius.
Ekonomistas Romas Lazutka aiškino, kad nedarbo lygio augimą
lemia staigus ekonomikos nuosmukis. Tačiau ekspertas pasigenda plano,
kaip ketinama kovoti su šia problema.
„Negalima nedarbo didėjimo palikti savieigai, būtina dėti
pastangas padėčiai suvaldyti“, - pabrėžė jis. Didėjant nedarbui,
anot ekonomisto, augs įvairių pašalpų prašytojų skaičius, į
viršų šaus skurdo kreivė, uždarbiauti į užsienį išvyks vis
daugiau žmonių.
R.Lazutkos teigimu, Vyriausybė gali daryti įtaką stabilizuojant
padėtį darbo rinkoje. Viešajame sektoriuje tokių veiksmų imtasi
mažinant valdininkų atlyginimus, o ne darbuotojų skaičių.
Privačiame sektoriuje veikti galima daugiau netiesioginėmis
priemonėmis, tokiomis kaip verslo aplinkos gerinimas.
„Tačiau net ir tai nereiškia, kad daugės darbo vietų ar jų
bent jau nemažės. Priešingai, darbdaviai gali investuoti į
modernias technologijas, tad verslui atsigaunant nebūtinai daugės
darbo vietų“, - pabrėžė ekonomistas.