Liberalaus ministro E.Masiulio afera — 10 mln. litų (nuotraukos)

Vilniaus apygardos prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba Vilniaus oro uoste.

Teisėsaugos institucijai nepakako duomenų dėl to pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Kitaip sakant, prokurorai nesiryžo įrodinėti, kad šie valstybės negauti milijonai galbūt subyrėjo į kieno nors privačias kišenes.

Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūra ketina ginti visuomenės interesą. Ar tikrai gins, šiomis dienomis turi nuspręsti prokuratūros civilinių bylų skyriaus prokurorai.

Tad dar yra vilties, kad prokuratūra privers Vilniaus oro uostą pasiimti jam skirtus milijonus.

Kas atsitiko Vilniaus oro uoste? Kodėl prireikia net prokurorų, kad jie priverstų nuostolingai dirbančią valstybinę įmonę pasiimti tai, kas yra jos?

2007-ųjų vasarą TVOU paskelbė konkursą dėl beveik tūkstančio — 880 kv. m patalpų nuomos. Šios patalpos yra oro uosto terminale ne Šengeno šalių keleiviams. Terminalas — uždara erdvė, į kurią į lėktuvus laipinami keleiviai įleidžiami jau be bagažo.

Kad ir kaip skrupulingai rengtumeisi kelionei, ką nors — didesnio ar mažesnio vis tiek būsi užmiršęs. Oro uoste atidavęs daiktus staiga pastebėsi, kad karštą vasaros dieną nepasilikai nė mineralinio vandens. O skrydžio laukti kartais tenka valandą ir daugiau.

Trūkstamą daiktą galima nusipirkti terminale esančiose parduotuvėse. Kainos, tiesa, plėšikiškos. Už tai, ką „laisvėje“ galėjai įsigyti mokėdamas 10 litų, čia paklosi 100. Bet vis tiek geriau mažą mineralinio buteliuką nusipirkti už 5,5 euro (18,70 lito — aut.), nei negauti jo už jokią kainą.

Čia išsinuomojusiems parduotuves — auksinis verslas. Tad nenuostabu, kad norinčių jas čia nuomotis netrūko. Laimėjo daugiausia už nuomą pasiūliusi Vokietijos bendrovė „Gebr. Heinemann KG“.

Už 1 kv. metrą nuomos Vilniaus oro uostui ji pasiūlė mokėti 717 Lt su PVM. Per mėnesį — 631 tūkst. Lt.

Vokietijos bendrovė „Gebr. Heinemann KG“ šiomis sąlygomis įsipareigojo patalpas Vilniaus oro uoste nuomotis 5 metus. Sutartyje buvo numatyta, kad visą tą laiką nuomos sąlygos nebus keičiamos.

Pagal sutartį nuomos sąlygos negalėjo būti keičiamos ne tik šį laiką, bet net ir tada, jei nuomininkas po penkerių metų pratęstų nuomą. Tęsti sutartį jis galėjo 10 metų.

Tokia sutartis, sakytume, nuomininkui buvo pernelyg palanki. Paprastai per dešimtį metų ir ekonomiškai stabiliose šalyse būna šiokia tokia infliacija, o čia — nenuspėjamoji Lietuva. Tačiau Vokietijos bendrovė „Gebr. Heinemann KG“ iš karto po sutarties pasirašymo nuomos pareigas ir teises perdavė UAB „Travel Retail Vilnius“.

UAB „Travel Retail Vilnius“ iki nuomos termino pabaigos — maždaug iki 2012 metų turėjo mokėti sutartyje nustatytą nuomos kainą.

Mokėjo iki šių metų gegužės. Nuo birželio ši bendrovė pradėjo mokėti perpus mažesnį nuomos mokestį: už 1 kv. m — tik 430 Lt su PVM.

Pasirodo, šių metų vasarį — keturios dienos iki naujojo Vilniaus oro uosto generalinio direktoriaus Tomo Vaišvilos paskyrimo UAB „Travel Retail Vilnius“ nuomos mokestį paprašė sumažinti.

Gegužę naujasis Vilniaus oro uosto direktorius patenkino privačios bendrovės prašymą — nuomos įkainius sumažino net 40 proc. Todėl dabar valstybinė įmonė per mėnesį neteks maždaug 300 tūkst. Lt pajamų. Iki nuomos termino pabaigos — daugiau nei 10 mln. litų.

Kodėl nepritekliuose skendintis, nuostolingas Vilniaus oro uostas taip lengvai atsisakė jam priklausančių milijonų?

VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto Teisės ir vindikacijos tarnybos viršininkas Tadas Matjošaitis „Ekstrai“ paaiškino, neva UAB „Travel Retail Vilnius“ reikalavo sumažinti nuomos mokestį todėl, kad labai sumažėjo keleivių skaičius.

Nesutikus bendrovė grasino nutraukti nuomos sutartį.

T.Matjošaičio įsitikinimu, grasinimai buvo realūs. „Žinodami, kad pirma tas pats nuomotojas, vadovaudamasis analogiškais argumentais, nutraukė savo veiklą ir pasitraukė iš Talino oro uosto, supratome, kad panašus sprendimas Vilniaus oro uostui būtų nepakeliamas“, — „Ekstrą“ tikino jis.

UAB „Travel Retail Vilnius“ nuomojasi ir daugiau oro uosto patalpų. „Iš UAB „Travel Retail Vilnius“ gaunamas nuomos mokestis sudaro apie 80 proc. visų neaviacinių oro uosto pajamų“, — sakė T.Matjošaitis. O kam reikėjo užsiauginti monopolininką? Monopolininkas anksčiau ar vėliau pradeda diktuoti savo sąlygas.

Kad Vilniaus oro uostas neva iš išgąsčio sumažino privačiai bendrovei mokesčius, „Ekstrą“ tikino ir susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas. „Oro uostas šios kompanijos taip buvo išgąsdintas, kad sumažino jai nustatytą nuomos įkainį net nepatikrinęs, kaip to reikalauja procedūros“.

Valstybinė įmonė su privačia bendrove pasirašydama naują nuomos kainą mažinantį susitarimą pažeidė ne tik pasirašytą nuomos sutartį, bet ir kitus teisės aktus, pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų įstatymą.

Kodėl Susisiekimo ministerija kuruojamai įmonei leido pažeidinėti įstatymus?

Susisiekimo viceministras R.Vaštakas pripažino, kad Vilniaus oro uosto generalinis direktorius T.Vaišvila kone kasdien gauna ministerijos nurodymus. „Jis pas mane būna kas antrą dieną“, — sakė viceministras.

Tačiau apie nuomos mokesčio mažinimą ministerija neva nežinojusi. „Mums buvo pateiktas įvykęs faktas“, — tikino R.Vaštakas.

Viceministras nei pritarė, nei nepritarė šiam oro uosto direktoriaus sprendimui. „Jis elgėsi kaip verslininkas, o turėjo elgtis kaip valstybinės įmonės vadovas“, — taip milijonų atsisakiusio vadovo poelgį vertino viceministras.

Atsiminęs, kad yra valstybinės įmonės direktorius, T.Vaišvila ėmė prašyti jį gąsdinusios bendrovės grįžti prie pirminės nuomos sutarties. Bendrovei nesutikus, padavė į teismą. „Šiuo metu vyksta teismas — įmonė ėmėsi visų teisinių priemonių, kad šis susitarimas būtų panaikintas“, — sakė R.Vaštakas.

Oro uosto vadovus gąsdinusi bendrovė dabar, atrodo, niekur nesirengia bėgti.

Kas iš tiesų privertė praregėti TVOU vadovą T.Vaišvilą? Kas jį labiau už privačią bendrovę galėjo išgąsdinti, kad vieną dieną jis sumažina nuomos mokestį, kitą dieną bėga pinigų prisiteisti į teismą? Gal prokuratūra? „Ne, prokuratūra tai sužinojo tik prieš porą savaičių. Direktorius pasikonsultavo su Valstybės kontrole. Kadangi pamatė, kad pažeista procedūra, dar rugpjūčio 17 d. kreipėsi į teismą“, — sakė T.Vaštakas.

Rugpjūčio 17-ąją į Susisiekimo ministeriją kreipėsi UAB „BIG Group“. Ji kartu su vokiečių bendrove dalyvavo nuomos konkurse ir liko antra. Sužinojusi, kad konkurso laimėtojai buvo sumažinta nuomos kaina, pakėlė triukšmą.

UAB „BIG Group“ kreipėsi ir į Valstybės kontrolę. Valstybės kontrolė atsisakė vertinti, ar susitarimas dėl nuomos mokesčio sumažinimo nepažeidė pareigos valstybės turtą naudoti taupiai ir racionaliai. „Jūs gavote Susisiekimo ministerijos atsakymą, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas imasi visų teisinių priemonių, kad šis susitarimas būtų nutrauktas“, — UAB „BIG Group“ direktorei Reginai Dingilienei atsakė valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas.

Valstybės kontrolė jau seniai prarado savo pavadinime įtvirtintą funkciją. Iš aštriadantės kontrolierės ji tapo nuolankia valstybinių įmonių bei institucijų auditore, jų vadovų konsultante.

„Kiek gavote „otkato“, — tiesiai šviesiai paklausėme TVOU generalinio direktoriaus T.Vaišvilos. „Baikite juokus: tai buvo normalus komercinis žingsnis“, — atsakė T.Vaišvila. Bet kažkodėl pasuko atgal — pateikė ieškinį teismui, kad įmonei būtų grąžinami buvę nuomos mokesčiai.

Ieškinys teismui TVOU vadovams padėjo išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vilniaus apygardos prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 ir 2 d. (piktnaudžiavimas tarnyba). Inkriminuojant šį nusikaltimą privalu įrodyti tyčią. O kaip ją įrodysi, jei patys TVOU vadovai jau kreipėsi į teismą. Taigi manykite — jie tik nekaltai suklydo.

Vilniaus apygardos prokuratūros civilinių bylų skyriaus prokurorai dar sprendžia, ar jiems imtis ginti pažeistą viešąjį interesą. Nėra abejonės, kad jis buvo pažeistas. Tačiau vėl: jei teismas valstybinei įmonei priklausiusius milijonus sugrąžins, ko kištis prokurorams?

TVOU vadovams liks tik vienas apmaudus nemalonumas: koją pakišus „BIG Group“ bendrovei nepavyko iki galo įgyvendinti savo sumanymo. Bet gal pavyks kitąsyk.

Šalyje yra ne vienas — trys oro uostai: Kauno, Palangos ir Vilniaus. Visi jie dirba nuostolingai.

Didžiausias jų — Vilniaus oro uostas šį pusmetį patyrė 9,5 mln. litų nuostolių, Kauno oro uosto skolos siekė 1,5 mln. litų, Palangos — 250 tūkst. litų.

Todėl Susisiekimo ministerija siūlo visų trijų oro uostų valdymą koordinuoti steigiant bendrą įmonę ir ieškant privataus operatoriaus. Toks žingsnis esą leistų sutaupyti biudžeto lėšų.

„Visiems trims oro uostams reikės privačių operatorių, kurie galėtų valdyti ir garantuoti oro uostų plėtrą“, — yra sakęs susisiekimo ministras E.Masiulis.

Viceministras R.Vaštakas neigia, kad privatūs operatoriai — žingsnis į oro uostų privatizavimą.

„Privatizuoti oro uostus šiandien būtų neteisinga, nes tuomet jie gali labai greitai tapti monopolininkais“, — sakė R.Vaštakas. Valdymą atidavus į privačias rankas, pasak jo, lieka galimybė sutartį nutraukti, jei nebus vykdomos pateiktos sąlygos. „Pavyzdžiui, išnuomojamas oro uostas su sąlyga, kad skrydžių būtų ne mažiau nei 21. Jei operatorius tokios sąlygos nevykdo, sutartį su juo galima nutraukti“, — aiškino R.Vaštakas.

Jis atskleidė ir kitus ministerijos numatomus oro uostų reorganizavimo etapus. „Pirma: šie objektai turi būti išbraukti iš valstybės strateginių objektų sąrašo“, — sakė R.Vaštakas. Ši ministerijos strategija, pasak jo, yra pateikta Vyriausybei ir ji jai pritarė. „Antrasis žingsnis, — aiškino susisiekimo viceministras, — šių valstybinių įmonių reorganizavimas į akcines bendroves“.

Privatizavimą jau išgyvenusi skaitytojų karta gali patvirtinti, kad žingsnis iš AB į UAB yra paskutinis ir labai trumpas. O pirmiau būna dar du žingsniai: pirma, reikia kaip įmanoma labiau nugyventi valstybinę įmonę, įstumti ją į valstybei nepakeliamas skolas. Antra, į privatizuoti numatytų įmonių vadovų postus reikia sustatyti savus.

Informacinių technologijų, pašto ir aviacijos sektorių darbo koordinuoti atėjęs viceministras R.Vaštakas yra ilgametis ministro E.Masiulio partijos bendražygis. Šie abu liberalai buvo Klaipėdos taryboje, tapę Seimo nariais glaudėsi vienoje frakcijoje.

Naujuoju didžiausio šalyje Vilniaus oro uosto direktoriumi tapo taip pat klaipėdietis — buvęs viešbučio „Klaipėda“ direktorius T.Vaišvila, irgi E.Masiulio pažįstamas dar nuo studijų laikų.

Liberalusis (dabar Liberalų sąjūdžio pirmininkas) susisiekimo ministras E.Masiulis visada rėmė privatizavimo idėją. Tačiau, ką konkrečiai jis ketina daryti su valstybės strateginiais objektais — oro uostais, „Ekstrai“ nenorėjo atskleisti.

Jo referentė Ugnė Adomavičiūtė patvirtino, kad ministras dar prieš dieną gavo „Ekstros“ prašymą pakomentuoti susidariusią padėtį Vilniaus ir kituose šalies oro uostuose, tačiau netaręs nė žodžio išskrido į Maskvą.

***

VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinis direktorius Tomas Vaišvila:

„Nuomos kainos sumažinimas — normalus komercinis žingsnis. Jeigu tai būtų privatus verslo objektas, tai — vienareikšmiškai teisingas ir saugus.

Bet čia — valstybinė įmonė. Pasitikrinome visus galimus padarinius, pasikonsultavome su visomis institucijomis — ką darysi: gali kilti visokių interpretacijų.

Patalpų nuoma oro uoste — ištisas veiklos baras, kuriame atlikome auditą, išanalizavome visas sutartis, kurias turime. Yra nemažai sutarčių, kurios nenaudingos oro uostui. Tačiau komercinių susitarimų pakeisti neįmanoma. Nei tada, kai yra nepanešama našta nuomininkui, nei kai nuoma nenaudinga nuomotojui. Nuomos kainos negalima nei padidinti, nei sumažinti.

Mums su Susisiekimo ministerija pavyko inicijuoti sutarčių pataisas. Kad būtų iš jų išbraukta nuostata, jog po konkursų jau negali būti keičiamos sutarties sąlygos. Aplinkos ministerija taip pat pritarė tokiam mūsų siūlymui. Tai žingsnis į priekį. Nes iki šiol buvo nusistovėjęs toks nelankstus mechanizmas, kad jam nebuvo jokių įrankių“.