„Anksčiau daugiausia paramos gaudavome iš Pasaulio vaikų fondo,
paskui perėjome prie vidinių resursų, Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos lėšų. Šiemet mūsų biudžetas sumažėjo maždaug
triskart, teko atleisti dalį specialistų. O atvejų nesumažėjo.
Supratome, kad kitais metais, gavę nedidelę sumą, trigubai
nepajėgsime suteikti kokybiškų paslaugų, ypač tokiais atvejais,
kai vaikai nukenčia dėl seksualinių nusikaltimų ir jiems reikia
toli gražu ne vienadienės pagalbos“, - sakė „Vaiko namo“
direktorius, psichologas Evaldas Karmaza.
Nuo sausio mėnesio įstaiga nebeteiks konsultacijų ir
psichologinės pagalbos. Esą finansavimo pakanka tik šviečiamosioms
funkcijoms atlikti. „Bet nekaltinu valstybės. Reikia atsižvelgti į
sunkią situaciją“, - pridūrė pašnekovas.
Anot E.Karmazos, galima būtų tikėtis, kad valstybė skirs
pakankamai pinigų, tačiau tam nėra jokių garantijų, o nenutraukus
paslaugų teikimo, keletą pirmų ateinančių metų mėnesių tektų
gyventi visiškoje nežinioje.
„Vaiko namas“, kaip ir daugelis kitų nevyriausybinių
organizacijų, paramą gauna tik vienų metų laikotarpiui ir kasmet
turi iš naujo rengti projektus ir prašyti valstybės paramos, o
projektų vertinimo ir pinigų skirstymo procedūra trunka toli gražu
ne savaitę ir ne dvi.
„Šiemet lėšų gavome tik gegužės mėnesį, - teigė
E.Karmaza. - Specialistus be jokio atlygio laikiau penkis mėnesius.
Kitais metais, atsižvelgiant į krizinę padėtį, finansavimas bus
dar mažesnis. Žmonės man tiesiog sako, kad negalės laukti du, tris
ar penkis mėnesius.“
Sužinoję prastas naujienas, daugelio mažamečių tėvai ir
globėjai smarkiai nusivilia.
„Pranešame žmonėms, kad kol kas galime tik iki Naujųjų metų
užtikrinti pagalbą, o paskui turėsime ją nutraukti. Tas tuščias
periodas mus žudo“, - atsiduso E.Karmaza.
„Vaiko namas“ per metus suteikia pagalbą maždaug trims šimtams
nuo fizinio ir psichologinio smurto bei seksualinės prievartos
nukentėjusių vaikų.
Tačiau valstybės parama šiai įstaigai nuolat mažėja. Pernai,
kai „Vaiko namas“ tapo priklausomas nuo valstybės paramos, įstaigai
skirta 215 tūkst. litų, šiemet - 75 tūkst. litų.
E.Karmaza sako, kad ateinančiais metais finansavimas gali būti
dar kuklesnis.
„Jeigu mes gausime, tarkim, 20 tūkst. litų, iš tokių pinigų
aš galėsiu išlaikyti vieną specialistą. O vienas žmogus
nesuteiks kokybiškos paslaugos“, - sakė psichologas.
Pasak jo, kasmet užklumpanti nežinia - ne ką mažesnė problema
nei pats pinigų trūkumas. Esą nusistovėjusi tvarka, kai
nevyriausybinėms organizacijoms parama skiriama tik vienų metų
laikotarpiui, turėtų būti pakeista.
„Jeigu paslaugos, kurios pasiteisina, būtų apmokamos ne
vieniems, o trejiems-penkeriems metams, būtų paprasčiau. O dabar tu
kasmet rašai projektus, lauki, žadi, o gruodį vėl su visais
atsisveikini, nes finansavimas baigėsi“, - sakė E.Karmaza.
Beje, mažėja ne tik „Vaiko namo“ finansavimas, bet ir
Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos programos iždas