Atitinkamo Seimo nutarimo projektą Seime užregistravo
konservatorius-krikdemas Rytas Kupčinskas.
Jis siūlo Seimui pritarti Estijos kvietimui imtis „Nord Stream“
poveikio aplinkai vertinimo ir leidimų davimo procesų priežiūros,
o valstybes ragina negrįsti „savo sprendimų vien nepilna
informacija, kurią teikia vykdytojas“.
Siūloma pritarti Estijos idėjai organizuoti tarpparlamentinę
konferenciją dėl „Nord Stream“.
Seimas raginamas Vyriausybę įpareigoti tirti padėtį
nacionalinio saugumo požiūriu, jei dujotakis bus tiesiamas: tai ir
galimos ateityje naujos energetinės blokados reikalaujant Lietuvos
politinio paklusnumo Rusijai, arba ir šios šalies karinio laivyno
dislokavimas jūroje vamzdžio apsaugos pretekstu (jau numatytas
Rusijos įstatymų projektuose) de facto įvedant kontrolę ir
aneksuojant ligi šiol neutralius Baltijos erdvių vandenis.
R.Kupčinsko parengtame nutarimo projekte teigiama, kad „abu šie
nesaugumo aspektai referuotini ir svarstytini Europos Sąjungos
sutarčių ir JAV-Baltijos valstybių Chartos plotmėse“.
Parlamentaras neatmeta galimybės, kad minėtos konferencijos dėl
„Nord Stream“ saugumo rengėja galėtų būti Lietuva, nors tai ir
pareikalautų išlaidų.
„Tačiau jos nepalyginamos su tais nuostoliais, kurių gali
atnešti neatsakingas ir Europos Parlamento reikalavimus ignoruojantis
projekto vykdymas“, - sako R.Kupčinskas.
Lietuva, kitos Baltijos šalys bei „Nord Stream“ projektą
kritikuojanti Lenkija neturi teisės vetuoti dujotiekio tiesimo.
1220 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ turėtų sujungti
Rusijos Baltijos pakrantę netoli Vyborgo su Vokietijos Baltijos
pakrante netoli Greifsvaldo. Pirmąją liniją planuoja pradėti
eksploatuoti 2011 metais, antrąją - metais vėliau. Rusija ir
Vokietija tvirtina, kad projektas padės patenkinti dalį Europai
reikalingo papildomo dujų importo.
Lietuva šią vasarą „nepakankamai išsamia“ pavadino Baltijos
jūros dugnu planuojamo tiesti dujotiekio „Nord Stream“ poveikio
aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą.