Tačiau net ir mokantis stinga kompetentingų valdininkų dirbti
su Europos Sąjungos (ES) ar kitais projektais, rašo „Lietuvos
žinios“.
Seimo kanceliarijos ataskaitose rašoma, kad šioje valstybės
įstaigoje „sudaromos palankios sąlygos darbuotojams plėtoti
profesinius gebėjimus, tobulinti kvalifikaciją“.
Pavyzdžiui, 2008 metais mokymuose Lietuvoje dalyvavo apie 370
(iš apytikriai 500) Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų ir
darbuotojų, t. y. apie 75 proc. visų darbuotojų. Palyginus su 2007
metais, jų padaugėjo apie 10 procentų.
Šių metų galutinių duomenų dar neturima, tačiau jau ir
šįmet, Finansų departamento direktorės Danutės Petrauskienės
duomenimis, įvairiems mokymams išleista 308 tūkst. litų. Metų
pabaigoje ši suma dar didės.
Masinių mokymų tikslas - kanceliarijos darbuotojai turi padėti
tautos atstovams nepriekaištingai vykdyti savo pareigas.
Ypač intensyviai Seimo valdininkija studijuoja užsienio kalbas -
2008 metais užsienio kalbų mokėsi 200 Seimo kanceliarijos
valstybės tarnautojų bei darbuotojų. 2007 metais pradėti
organizuoti kompiuterinio raštingumo mokymai ir sudaryta galimybė
gauti Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimą (ECDL - „European
Computer Driving Licence“).
Per 2007-2008 metus šia galimybe pasinaudojo ir ECDL
pažymėjimus jau gavo 159 valstybės tarnautojai ir darbuotojai,
dirbantys pagal darbo sutartis. Tęsiamas visų lygių vadovų,
atskirų padalinių, tikslinių tarnautojų grupių mokymas, ypač
daug dėmesio skiriama bendravimo su žiniasklaida įgūdžiams
tobulinti, vidinei komunikacijai gerinti.
„Tai buvo labai naudinga, jūs patys matote, kokia atvira
institucija yra Seimas“, - paskaitomis apie bendravimą su
žiniasklaida džiaugėsi D.Petrauskienė.
Naujausiame Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte
Seimo kanceliarijos darbuotojų mokymams numatyta skirti tik 138
tūkst. litų. Patys darbuotojai nenoriai kalba apie savo nuolatines
studijas ir joms skiriamas lėšas.
Daugelis kalbintų kursų lankytojų kaip vienas tvirtina, kad tie
mokymai turi ir teigiamo, ir neigiamo. Viena vertus, kalbų ar
kompiuterinio raštingumo tobulinimas yra niekada nesibaigiantis
procesas. Kita vertus, kai kurie valdininkai pradeda piktnaudžiauti
įvairiais kursais, kurie kartais tampa savotiškomis atostogomis.
Kalbėdami apie taupymą valdininkai akcentavo tai, kad Valstybės
tarnybos įstatymas įpareigoja aukščiausių kategorijų valstybės
tarnautojus kas porą metų išklausyti kursą Viešojoje įstaigoje
„Lietuvos viešojo administravimo institutas“. Vyrauja nuostata, kad
nenorintis tobulėti valdininkas yra apsileidęs, neatsakingai
žiūrintis į valstybės tarnybą.
Tačiau net ir taip uoliai mokantis, rezultatų pasiekiama ne
visada.
Seimo kanceliarija yra laimėjusi tarptautinį konkursą ir jau
pradėjo vykdyti ES finansuojamą Dvynių programos projektą „Parama
Azerbaidžano Respublikos parlamentui (Mili Mejlis)“.
Juo yra siekiama prisidėti prie demokratijos ir teisės
viršenybės principo stiprinimo Azerbaidžane, tačiau jau dabar
susiduriama su rimta problema - stinga kompetentingų Seimo
valdininkų, kurie galėtų dalyvauti šiame projekte.
Artėja Lietuvos pirmininkavimas ESBO ir ES. Kalbintų Seimo
pareigūnų teigimu, šalies biurokratai, atsakingi už pasiruošimą
šiems reikšmingiems įvykiams, gali paprasčiausiai apsijuokti dėl
savo nepakankamos kompetencijos.
Seimo valdybos narė, atsakinga už kanceliarijos veiklą,
Virginija Baltraitienė sakė, kad taupoma „bus per visas vietas“.
„Vienareikšmiai atsakyti, kiek tie valdininkų mokymai yra
formalūs, o kiek efektyvūs, gali tik padalinių vadovai, - tvirtino
V.Baltraitienė. - Tačiau privalome išlaikyti mokymus bent tiems
žmonėms, kurie dirba Seimo komitetų biuruose, nes jie dirba su
įstatymais.“
Jei kitų metų biudžete Seimui bus skirta tik 70 mln. litų,
kaip planuoja Vyriausybė, tai, pasak V.Baltraitienės, teks
atsisakyti daug ko, ne tik valstybės tarnautojų kartais abejotinų
mokymų.