Savivaldybė savo lėšomis ketina parengti dviejų teritorijų
detaliuosius planus, rašo „Vilniaus diena“.
Viena jų yra prie Metalo ir Čigonų gatvių, kitaip dar vadinama
aukštutiniu taboru, ir užima apie 2,2 ha. Kita, pavadinta žemutiniu
taboru, įsikūrusi greta ir užima 6,4 ha. Kone trečdalis šio
taboro įsiterpęs į valstybinį mišką. Savivaldybės specialistai
teigia, kad miškas nuolat niokojamas, kertami medžiai ir statomi
namai.
Iš tabore esančių 139 pastatų tik vienas 5 butų namas
suręstas legaliai, kitos lūšnos pastatytos be leidimų ir
neatitinka higienos reikalavimų. Pastatai šildomi kietuoju kuru,
juose nėra elektros, vandentiekio, kanalizacijos. Tabore veikia vos
viena vandens kolonėlė, gyventojai naudojasi lauko tualetu.
Preliminariai skaičiuojama, kad tabore iš viso gyvena 500 romų.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus
Dastikas mano, kad, patvirtinusi teritorijos detalųjį planą,
savivaldybė galėtų į taborą atvesti vandentiekį, kanalizaciją,
įjungti elektrą. Jeigu taboro gyventojai sutiktų, būtų galima
nugriauti nelegalias lūšnas ir vietoj jų už ES lėšas pastatyti
laikinus namelius.
„Tos savavalės statybos tikrai niekas neįteisins, nesvarbu,
kieno tie pastatai būtų: romų, lenkų, rusų ar lietuvių. Tuos
pastatus reikės panaikinti. Suformuotas žemės sklypas bus
visuomeninės paskirties. Vadinasi, ten nuolatinių gyvenamųjų
pastatų taip pat būti negali. Mes jiems siūlome keltis į laikinus
namelius. Tačiau tabore veikia dvi konfrontuojančios romų
bendruomenės. Abi tarpusavyje turi susitarti, ar toks pasiūlymas
joms tiktų. Rugpjūtį prašėme, kad jie informuotų apie sprendimą
- jokio laiško iki šiol negavome“, - sakė V.Dastikas.
Vilniaus miesto vicemeras Stanislovas Šriūbėnas pasakojo, kad
vieną kartą abi romų bendruomenės lyg ir sutiktų keltis į
laikinus namukus, kitą kartą jos reikalauja fantastiškų dalykų.
„Jie iškėlė naują versiją, kad jiems patiktų prie Ukmergės
gauti 20 ha žemės. Dalis romų norėtų keltis ten, užsiimti
žemės ūkiu, o dalis vis tiek liktų tabore. Gyventojų priėmime
jiems mandagiai paaiškinau, kad savivaldybė žemei pirkti pinigų
neturi, ES šiam tikslui tikrai lėšų neduos. Galų gale mes nelabai
norėtume antro taboro“, - sakė vicemeras.
Valdžios pastangos susitarti su romais kol kas vaisių nedavė.
Mat bendruomenės atstovai S.Šriūbėnui pasakoja, kad pats meras
Vilius Navickas romams žadėjęs nupirkti žemės sklypą Vilniaus
rajone, o merui porina priešingai.
Todėl vicemeras pasiūlė vieną dieną taboro atstovams atvykti
į bendrą susitikimą savivaldybėje, kuriame dalyvautų visos
suinteresuotos šalys. Tačiau sutartu laiku romai į savivaldybę
neatvyko.
Aukštutinio taboro romų bendrijos „Čigonų laužas“ prezidentas
Josifas Tyčina dienraščiui tvirtino apie tokį susitikimą nė
nežinojęs, tačiau patikino, kad bendruomenei iš esmės
savivaldybės pasiūlymas tinka. Į laikinus statinius sutiktų keltis
dauguma aukštutinio taboro šeimų. Žemutinio taboro nuomonė, pasak
J.Tyčinos, kaskart keičiasi.
2008 m. apklausos duomenys rodo, kad iš 223 apklaustų romų
pusė jų neišsilavinę arba baigę keturias klases. Daugiau nei 60
proc. apklaustųjų neturi profesijos ir niekur nedirba. Jų šeimų
pajamos per mėnesį nesiekia 200 litų.