„Mes esame labai nusiminę, šią sinagogą
daugiausia rėmė Š.Kalmanovičius. Jo lėšomis buvo restauruotas ir
paauksuotas altorius, sutvarkytos pastato sienos. Galima sakyti, šis
pastatas yra jo palikimas, jis skyrė lėšų antrajame aukšte esančiam
Žydų muziejui“, - sakė sinagogos administratorius M.Bairakas.
Kaune
užaugusį Š.Kalmanovičių su žydų maldos namais siejo sentimentalūs
ryšiai - jo senelis Danielius Kalmanovičius po Antrojo pasaulinio karo,
1948–1950 metais, buvo sinagogos gabajus (seniūnas - aut. past.).
„Ši
sinagoga – tai ne vien sentimentai po pasaulį išsibarsčiusiems Kauno
žydams. Čia prabėgo mūsų vaikystė, buvo puoselėjamos po karo išlikusios
tradicijos. Galėdavome į sinagogą ateiti, šventėse dalyvauti,
šeštadieniais košeriškai papjautą gyvulį suvalgyti. Jaučiame
sentimentus tai pačiai Laisvės alėjai, gatvėms, kur ant suoliukų
susėdę, jidiš kalba kalbėdavomės“, - prisiminė M.Bairakas.
Pasak M.Bairako, jis puikiai pamena periodą, kai Š.Kalmanovičius gyveno Kaune.
„Jis
už mane buvo kokiais penkeriais metais vyresnis, ateidavo į šokius, kur
aš su draugais grodavau. Mes buvome paaugliai, o jie jau suaugę vyrai.
Kiek pamenu Šabtajų, jis toks buvo visą laiką - nuolat trykštantis
energija, linksmas, visuomet apsuptas draugų. Tuomet Kaune veikė žydų
saviveikla, joje dalyvavo ir Šabtajaus sesuo“, - sakė M.Bairakas.
Į
Izraelį Š.Kalmanovičius kartu su šeima išvyko 1971 metais. Ten jis
baigė Jeruzalės universitetą, įgijo inžinieriaus specialybę. Praėjusio
amžiaus 9-ojo dešimtmečio pradžioje Izraelyje jis laikytas vienu
turtingiausių emigrantų iš Sovietų Sąjungos.
Š.Kalmanovičiaus tradicija - pabučiuoti senelio nuotrauką
Anot
Kauno sinagogos administratoriaus, pasakiškai turtingu verslininku
tapęs Š.Kalmanovičius viešėdamas Lietuvoje visuomet užsukdavo į
sinagogą, pabučiuodavo savo senelio nuotrauką.
„Atskridęs į
Lietuvą verslo reikalais ar prieš įvairiausias varžybas jis
nuvažiuodavo į sinagogą, pabučiuodavo senelio nuotrauką. Tai jis
darydavo visuomet. Šabtajus pasiteiraudavo, ko reikia, atkreipdavo
dėmesį net į smulkmenas, nelikdavo abejingas mūsų bendruomenės narių
poreikiams“, - sakė M.Bairakas.
Maskvoje tragiškai žuvus
Š.Kalmanovičiui, neįgyvendintas liko planas sinagogoje esančią kiliminę
dangą pakeisti medinėmis grindimis. Sužinojęs, kad senas kilimas ima
plyšti, verslininkas paprašė pateikti jam darbų sąmatą, pažadėjo viską
apmokėti.
Unikaliai ekspozicijai iškilo pavojus
Žuvus
pagrindiniam Kauno sinagogos rėmėjui - Š.Kalmanovičiui, neaišku, ar
nesunyks jo pastangomis sutvarkyti žydų maldos namai, joje įrengtas
muziejus.
Šiuo metu sinagogoje vos 7 laipsniai šilumos. Pasak
administratoriaus M.Bairako, neaišku, kaip reikės verstis lauke
spustelėjus šaltukui.
„Šabtajaus lėšomis restauruotas altorius -
medinis, baisu, kad į jį koks grybelis neįsimestų, antrajame aukšte
įrengtas žydų muziejus, jame eksponuojama unikali rabinų portretų
kolekcija. Šiems eksponatams šaltis taip pat kenkia. Kol kas įjungiu
radiatorius, žiemą bandysime palaikyti bent 5 laipsnius šilumos“, -
sakė administratorius.
M.Bairakas sakė, kad vien pastato
šildymui per mėnesį reikia apie 3 tūkst. litų. Žydų religinė
bendruomenė ketina kreiptis į tarptautines žydų organizacijos, Lietuvos
Vyriausybę prašydama paramos.