Didelę dalį tokio turto bendrovė jau yra pardavusi. Tačiau, kaip pastebėjo kolegijos nariai, naujieji vandens šildyklų savininkai, apsisprendę jas naudoti verslui plėtoti, ne visada sutaria su gretimų namų gyventojais. Daugiausia ginčų kyla dėl prie šildyklų norimų suformuoti sklypų dydžio.
Kaip kolegijos posėdyje teigė savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas, šiuo metu savivaldybei pavaldi „Kauno energijos“ akcinė bendrovė nuosavybės teise Kaune turi 66 vandens šildyklas. Dalis jų išnuomota. Parduodant vieną šildyklą galima gauti iki 50 tūkstančių litų. Privatizuotos jau 86 vandens šildyklos, bendrovė už jas uždirbo 2,2 mln. litų. Veikiančių šildyklų dar yra per 40. Jose - karšto vandens ruošimo įrenginiai.
Pardavusi dalį šildyklų „Kauno energija“ naudojasi servituto teise toms patalpoms, kurios būtinos aptarnauti tinklus. Iki 2011 metų pabaigos ketinama visas vandens šildyklas arba parduoti, arba likviduoti. Vidutiniškai vieno šildyklos pastato nugriovimas kainuotų 30-50 tūkst. litų.
Kolegijos posėdyje svarstyti įvairūs variantai, kaip pasielgti su tomis vandens šildyklomis. Siūlyta jas perimti savivaldybei, kuri vasarą yra atidavusi „Kauno energijai“ kolektorius.
„Atrodo, kad „Kauno energija“ nėra suinteresuota susitvarkyti savo turto, kuris neša nuostolius. Galbūt reikėtų pasiūlyti daugiabučių bendrijoms įsigyti šildyklas. Jose gyventojai galėtų organizuoti jiems reikalingą veiklą. Dabar dažnai nutinka, kad privatus asmuo, nusipirkęs pastatus, juos nugriauna, o vietoj jų iškyla kokia parduotuvė, pastatoma automobilių stovėjimo aikštelė, kas gyventojams sukelia ir nenumatytų nepatogumų“, - kalbėjo miesto meras Andrius Kupčinskas.
Tarybos nario Gedimino Žukausko manymu, pardavus vienas šildyklas būtų lėšų kitų šildyklų nugriovimui, o jų vietoje galėtų atsirasti poilsio zonos, vaikų žaidimų aikštelės, papildomi plotai gyventojų automobiliams, kad šie ankštuose daugiabučių kiemuose nebūtų statomi vejose.
Kolegijos posėdžio metu savivaldybės administracijos atstovai neskubėjo pritarti siūlymui perimti bendrovės turtą, nes turto perėmimas atneša ir nemažų finansinių įsipareigojimų savivaldybei. Be to, nėra parengta išsamios analizės apie visas vandens šildyklas: kurias galima likviduoti, kurias būtina palikti eksploatuoti. Dar neaišku, kiek kainuotų detaliųjų planų, be kurių nekilnojamojo turto neparduosi ir neperduosi panaudai, parengimas ir pan.
„Jeigu administracija nuspręstų perimti iš bendrovės vandens šildyklas, turėtų pateikti komitetui visus skaičiavimus, kiek kainuotų jų saugojimas, likvidavimas, planų rengimas, įvairios procedūros, perdavimas gyventojams panaudos principais. Savivaldybė negali sau užsikrauti papildomos finansinės naštos“, - sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė Edita Gudišauskienė.
Į kolegijos rekomendacija sudarytą darbo grupę įeitų ir „Kauno energijos“ atstovai. Ji turės pateikti konkrečius pasiūlymus dėl ne vienus metus užsitęsusios vandens šildyklų problemos sprendimo.