XX amžiaus pradžioje prasidėjusi lietuvių emigracijos banga į Jungtines Amerikos Valstijas, Kanadą, Argentiną, Braziliją, Australiją, Urugvajų, Vokietiją paspartino Lietuvoje telegrafinio ir telefoninio ryšio plėtrą. Pastarąjį dešimtmetį lietuviai plūstelėjo į Jungtinę Karalystę, Airiją, Ispaniją, Jungtines Amerikos Valstijas, Norvegiją ir kitas šalis ir savo tautiečius paskatino labiau išnaudoti informacines technologijas.
Jeigu šiandieninio emigranto paklausite, kaip palaiko ryšį su Lietuvoje esančia šeima, draugais, jis pirmiausia nurodys bendravimą elektroniniu paštu, telefoninius pokalbius internetu, jaunesni žmonės – pokalbius internetu.
Kaip pasakojo trejus metus Airijos sostinėje Dubline gyvenantis 28 metų Antanas Šlivinskas, su Marijampolėje gyvenančiais artimaisiais jis bendrauja mobiliuoju telefonu arba internetu: „Su tėčiu paprastai kalbamės telefonu, siunčiame trumpąsias žinutes, o su mama bendraujame “Skype” programa. Ir ne tik susirašinėjame. Tai ir telefoniniai pokalbiai internetu, taip pat turime vaizdo kameras, tad galime ne tik kalbėtis, bet ir matyti vaizdą“.
Jis neneigė, kad artimuosius naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis paskatino išvykimas gyventi į užsienį: pirmiausia į Airiją išdūmė jo jaunesnis brolis, o po dešimties mėnesių mainų programos Danijoje į šią šalį atvyko ir jis.
„Svarbu ir tai, kad galime kalbėtis nemokamai. O kadangi “Skype” turiu savo mobiliajame telefone, esu bet kada pasiekiamas“, – kalbėjo A.Šlivinskas.
Airijos lietuvių bendruomenės administracijos direktorius dr. Arūnas Teišerskis neabejoja, kad emigrantai likusius artimuosius ir draugus Lietuvoje skatina sparčiau naudotis informacinėmis technologijomis.
Pernai birželį paskelbti Airijos imigrantų tarybos („Immigrant Council of Ireland“) užsakyto tyrimo duomenys parodė, kad 77 proc. Airijoje įsikūrusių lietuvių 1–6 kartus per mėnesį mobiliojo telefono pagalba susisiekia su namiškiais ir draugais Lietuvoje, 21 proc. tai daro 7 ir daugiau kartų per mėnesį.
42 proc. lietuvių kas mėnesį į Lietuvą išsiunčia 1–6 elektroninius laiškus, 24 procentai – 7 ir daugiau elektroninių laiškų.
Tuo tarpu apie bendravimą siunčiant į Lietuvą laiškus paprastu paštu, 120 tyrime dalyvavusių emigrantų iš Lietuvos neužsimena.
Oficialiais duomenimis, šiuo metu Airijoje yra daugiau nei 70 tūkst. lietuvių – tiek socialinio draudimo pažymėjimų (PPS) išduota mūsų tautiečiams.
„Šiuo metu tarp emigrantų pati svarbiausia ir populiariausia informacinių technologijų priemonė yra mobilusis telefonas, ypač naujausi modeliai, kuriuose įdiegta interneto prieiga. Taigi riba tarp telefono ir kompiuterio vis labiau nyksta“, – sakė A.Teišerskis.
Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos įgyvendinamo projekto „Bibliotekos pažangai“ užsakymu atliktas kompleksinis tyrimas „Informacinės technologijos Lietuvos viešosiose bibliotekose“. Gegužės–birželio mėnesiais buvo apklausti 1055 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų, 592 vaikai nuo 12 iki 14 metų, taip pat 1264 bibliotekų lankytojai, kurie naudojasi vieša interneto prieiga, 65 Lietuvos viešųjų bibliotekų vadovai ir darbuotojai.
Populiariausios vietos, kur naudojamasi internetu, yra namai (51 proc. apklaustųjų) ir darbas (ketvirtadaliui apklaustųjų). Dar 14 procentų gyventojų internetu naudojasi bibliotekose.
„Abejoju ar socialinės reklamos, kad internetas padės greitai ir lengvai apmokėti sąskaitas ar surasti geriausią receptą, paskatins vyresnius žmones dažniau užsukti į biblioteką ir mokytis dirbti kompiuteriu, naršyti internete. Ir net jeigu tai nieko nekainuoja. Pirmiausia tam turi atsirasti vidinis poreikis. Manau, jeigu vaikai, anūkai gyvena užsienyje ir rašo elektroninius laiškus, siunčia nuotraukas, tuomet žmogus bus suinteresuotas ir kompiuteriu išmokti naudotis, ir elektroninio pašto dėžutę susikurti“, – kalbėjo Airijos lietuvių bendruomenės administracijos direktorius.
Lietuvoje nemokamą kompiuterių ir interneto prieigą gali pasiūlyti mažiau nei pusė viešųjų bibliotekų ir jų filialų.
„Emigracija neabejotinai atneša ir teigiamų dalykų – šiuo atveju skatina technologijų pažangą. Ir tai jau įrodyta istorijos: taip buvo prieš beveik 100 metų ir dabar vėl kartojasi“, – įsitikinęs A. Teišerskis.
***
Faktai ir skaičiai
- 1926 metais iš Lietuvos emigravo 10 364, 1927 metais – 18 086 žmonės. Daugiausia jų išvyko laimės ieškoti į Jungtines Amerikos Valstijas, Kanadą, Argentiną, Braziliją, Australiją, Urugvajų, Vokietiją.
- Iš karto Lietuvoje išaugo ir naudojimasis telegrafu bei telefonu. 1923 metais telefono abonentų skaičius buvo 4420, o per metus pokalbių telefonu skaičius siekė 8 135 845. 1926 metais abonentų ir pokalbių telefonu skaičius išaugo daugiau nei dvigubai: abonentų – iki 9 396, pokalbių telefonu – iki 18 641 471. 1927 metais Lietuvoje telefonu naudojosi 10 884 abonentai, o per metus užfiksuota 19 209 601 pokalbių telefonu.
- Išaugo ir naudojimasis telegrafu. 1923 metais iš užsienio buvo gautos 142 049 telegramos, o 1924-aisiais jų skaičius išaugo beveik du kartus – iki 278 607. 1925 metais persiųsta 269 117 telegramų, 1926 metais – 231 033.
Šaltinis: Centralinis statistikos Biuras, „Lietuva skaitlinėmis“ 1918–1928 m.