I.Degutienė: „Trumpesnė darbo savaitė - didelis pliusas“ (papildyta)

ELTA ir lrytas.lt inf.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė palaiko ekspertų siūlymus kitais metais sumažėjus darbo užmokesčio fondui taupyti trumpinant darbo savaitę. Anot jos, trumpesnė darbo savaitė būtų kasdien didėjančio nedarbo prevencinė priemonė.
I.Degutienė nuogąstavo, kad kito recepto, kaip išlikti su tuo pačiu darbo užmokesčio fondu 2010-aisiais, niekas dar nepasiūlė, o šiuo metu privalome gyventi pagal išgales.
Daugiau nuotraukų (1)
Parlamento vadovė, cituodama finansų analitikų žodžius, sako, kad 2011-aisiais metais nedarbas šalyje gali siekti iki 20 proc. I.Degutienė prognozuoja, jog, jeigu nebus tinkamai tvarkomas ateinančių metų biudžetas ir „juodai“ nemažinamos išlaidos, turėsime biudžeto krizę, kuri atsisuks prieš pačią valstybę, o maždaug po 10 metų Lietuva taps Europos paribio kraštu.
„Jeigu mes kaip didžiausią grėsmę šiandien matome nedarbą, tai džiaugiuosi, kad profesorius R. Rudzkis labai aiškiai apibrėžia, kaip galima tą nedarbą sušvelninti ne teoriškai, o praktiškai. Pirmiausia įteisinti trumpesnę darbo savaitę. Turint gerokai sumažintą darbo užmokesčio fondą, net tie žmonės, kurie šiandien dirba valstybės tarnyboje ar privačiame sektoriuje, neišeitų į gatvę. Jie tiesiog už mažesnį atlyginimą dirbtų trumpesnę darbo savaitę. Tai yra didelis pliusas“, - trečiadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo Seimo pirmininkė.
I.Degutienė nuogąstavo, kad kito recepto, kaip išlikti su tuo pačiu darbo užmokesčio fondu 2010-aisiais, niekas dar nepasiūlė, o šiuo metu privalome gyventi pagal išgales.
Kita vertus, tvarkant valstybės finansus, I.Degutienė pabrėžė būtinybę peržiūrėti socialinio draudimo sistemą, žmogui mokėti tik vieną pensiją, o kitas iš valstybės biudžeto mokamas išmokas apkarpyti. Seimo Pirmininkė siūlė kalbėti apie struktūrines socialinės apsaugos sistemos bei socialinio draudimo sistemos reformas tam, kad būtų tikras socialinis teisingumas. I.Degutienė kritikavo ir ketinimus 2 proc. punktais didinti įmokas „Sodrai“.
„Šiuo metu didinti „Sodros“ įmokų tikrai netikslinga, nes tiktai teoriškai galima tuos planuojamų 450 mln. litų surinkti. Šiandien didžioji dauguma įmonių balansuoja ties ta riba, kai gali susimokėti „Sodrai“, o, jeigu laiku nesusimokės, tai „Sodra“ kaip pirmasis kreditorius gali tai įmonei skelbti bankrotą. Tada vėl turėsime padidėjusį nedarbą ir iš to paties socialinio draudimo fondo biudžeto turėsime mokėti bedarbio pašalpas“, - konstatavo ji.
Kaip jau ELTA skelbė, „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis siūlo mažinant darbo užmokesčio fondą kartu įteisinti ne visą darbo savaitę.
„Aš manau, kad reikėtų mažinti darbo užmokesčio fondą ir žaibiškai įteisinti ne visą darbo savaitę. Nebūtinai žmogui, dirbančiam savivaldybėje, mažinti algą ar būtinai liepti 20 proc. darbuotojų atleisti. Manau, kad netgi atsirastų pakankamai žmonių, kurie sutiktų dirbti tik 4 dienas per savaitę ir gauti 80 proc. atlyginimo, priklausomai nuo jo situacijos“, - žurnalistams sakė R. Rudzkis po antradienį įvykusio susitikimo su Seimo pirmininke.
Finansų analitikas nepritaria siūlymui mažinti senatvės pensijas, nes „tai ne visai moralu ir iš kitos pusės - labai neigiamas signalas mokesčių mokėtojams ateityje“. Anot jo, draudžiamųjų pajamų dydį reikėtų aiškia formule susieti su darbo užmokesčiu.  
Premjeras neskuba pritarti siūlymui įvesti 4 dienų darbo savaitę
Premjeras Andrius Kubilius neskuba pritarti siūlymams darbo savaitę trumpinti iki keturių dienų.
Vyriausybės vadovas sako, jog tokiu atveju atlyginimai viešajame sektoriuje mažėtų penktadaliu, ir abejoja, ar toks sunkmečio naštos paskirstymas yra sąžiningas.
"Siūlymas viešajame sektoriuje taikyti keturių dienų darbo savaitę reikštų, jog darbo užmokesčio fondus būtų galima mažinti ne 10 proc., o 20 proc. Bet aš nežinau, ar tikrai visą krizės naštą turime užkrauti tik ant viešojo sektoriaus, valstybės tarnybos ir viešojo administravimo. Ir nežinau, ar tai būtų galima taikyti biudžetiniame sektoriuje, kad ir mokytojams arba gydytojams", - abejojo A. Kubilius.
Vyriausybės vadovas priminė, jog šiemet įstaigos pačios sprendė, kaip taupyti, kai kurios jų tai darė išleisdamos darbuotojus neapmokamų atostogų.
"Pavyzdžiui, Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai per šiuos metus nemokamose atostogose išbuvo beveik mėnesį. Jeigu būtų taikoma 4 darbo dienų savaitė, tai reikėtų išeiti 2 mėnesius per metus", - sakė A. Kubilius.
Tuo tarpu privačiame sektoriuje siūlymai ieškoti liberalesnių priemonių darbo santykių reguliavimui yra sveikintini, sako Premjeras, tačiau pripažįsta, jog supranta ir profsąjungų nuogąstavimus.
"Neskubėčiau a priori pritarti masiniam keturių dienų darbo savaitės įvedimui", - sakė A. Kubilius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.