Keletą metų brandinta idėja sėkmingai realizuojama. Kooperatyvas parengė ir patvirtino projektą. Įmonė ketina investuoti 40 proc. savo lėšų ir ruošiasi dalyvauti konkurse dėl ES paramos šiam projektui.
Tai – dar ne viskas, ką pavyko nuveikti kooperatyvui. Jis sulaukė teigiamo šalies Prezidentės pritarimo, užsitikrino žemės ūkio ministro bei premjero paramą, o vakar, trečiadienį, sulaukė ir Seimo Kaimo reikalų komiteto palaiminimo.
Gelbėtojai ar žlugdytojai?
Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje buvo numatyta tik išklausyti informaciją apie kooperatyvo „Pienas LT“ projektą, tačiau diskusija užtruko gerokai ilgiau. Pirmojo žemės ūkio kooperatyvo, pakvietusio pieno gamintojus, kūrimo aplinkybes ir motyvus pakomentavo valdybos pirmininkas Naglis Narauskas.
Pasak jo, naujos kooperatinės pieninės atsiradimo prielaidos palankios pieno gamintojams konsoliduoti savo pastangas. Lietuva nuo seno garsėja giliomis pienininkystės tradicijomis. Kaime visada buvo aukštas pieno gamybos intensyvumas. Pieno ūkiui palankios klimato sąlygos, išsaugotas kvalifikuotas personalas. Paskutinė prielaida – itin žemos pieno supirkimo kainos.
„Dabar mūsų kooperatyvas vienija 200 narių – pieno gamintojų. Tarp jų esama ir stambių, ir vidutinių, ir smulkesnių. Surinktą pieną parduodame perdirbėjams tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Kooperatyvas susibūrė iš pieno gamintojų. Tai ir tapo pirmuoju rimtu pagrindu pieno perdirbimo įmonei steigti. Mes ketiname eiti nepramintais keliais. Tradicinius produktus parduoti būtų sudėtinga, neturint rinkų bei populiarių prekių ženklų. Mes eisime kita kryptimi – gaminsime pramoninius produktus, pieno ingredientus“, – aiškino valdybos pirmininkas N. Narauskas.
Naujos kartos pieno produktai
Pasak N. Narausko, pirmiausia reikėjo atsakyti į sunkiausius klausimus, kodėl pieno gamintojams Lietuvoje už parduotą pieną mokama mažiausia kaina. „Tai lėmė ir lemia pieno produktų kainų sumažėjimas pasaulio rinkose. Pieno produktus teko realizuoti nestabiliose rinkose. Produkto vartojimas šalies viduje vis mažėjo. Bet svarbiausia – žemas pieno perdirbimo efektyvumas ir gaminamų produktų nekonkurencingumas tarptautinėse rinkose“, – konstatavo pranešėjas. Jo įsitikinimu, bene vienintelė Lietuvos pieno pramonės įmonių galimybė dirbti pelningai – nustatyti žemas pieno supirkimo kainas. Tai sukėlė chaosą pieno pramonėje, supriešino gamintojus ir perdirbėjus.
„Todėl reikia eliminuoti interesų konfliktus tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų“, – sakė N. Narauskas.
Nauja pieno perdirbimo įmonė ketina gaminti naujos kartos pieno produktus. Tai būtų miceliarinis 90 proc. koncentracijos kazeino baltymas; išrūginis 90 proc. koncentracijos baltyminis izoliatas; belaktoziai baltyminiai gėrimai; sūrių, varškės ir kitos koncentruotos masės. „Šių produktų privalumas – platus jų panaudojimo spektras“, – aiškino kooperatyvo valdybos pirmininkas.
Įmonės steigėjai išgirdo ir kritikos, esą pritrūks žaliavos. „Nieko panašaus. Mes ketiname kasdien perdirbti 650 t žaliavos. Tai sudaro tik 10 proc. viso pagaminamo šalyje pieno. Tai kaip tik leis kooperatyvo nariams mokėti pasaulio žaliavos kainos vidurkį. Atsiras motyvacija plėsti pieno gamybą“, – aiškino N. Narauskas.
Kieno žaliava - to ir stiprybė
Maistininkų profsąjungos lyderė Gražina Gruzdienė konstatavo: vyksta karas. Jos manymu, kovojant dėl vietos pieno rinkoje, vyksta pramonės darbuotojų ir ūkininkų supriešinimas. Tai, jos požiūriu, neteisinga. „Ir dar. Kodėl viena įmonė tampa privilegijuota ir jai suteikiama ES parama? Naujoje įmonėje, regis, dirbs tik 50 darbuotojų, kai dabar perdirbimo įmonėse dirba tūkstančiai. Ar reikia mums didinti bedarbių armiją?“ – klausė G. Gruzdienė.
„Mes nesuprantame, kodėl kyla tokia protesto banga prieš kooperaciją? Kodėl mėginama stabdyti pažangiausią modelį atgaivinant pienininkystės tradicijas Lietuvoje? Darbo vietų tik gali daugėti, nes mes neįvykdome pieno kvotos ir nesurenkame net 120 tūkst. t. Tad turėtų dirbti dar bent 10 tūkst. pieno gamintojų, kad tą kvotą įvykdytume“, – savo argumentus pagrindė skaičiais Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.
Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Regina Dapšytė konstatavo, kad, atsiradus pieno kooperatyvui, viskas bus kitaip. „Iki šiol iš žemdirbių buvo tyčiojamasi, ypač mokant grašius už pieną. Dabar to nebus“, – sakė R. Dapšytė.
Akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas pareiškė, kad jie nėra nusiteikę kritikuoti besikuriantį kooperatyvą. „Problemas įžvelgiame kitur. Mes veržiamės į priekį ir norime dalyvauti pasaulio rinkose. Kooperatyvas ketina konkuruoti su Amerika ir Naująja Zelandija, o jos juk išgyvena iš pieno. Lietuvoje vyrauja smulkus ūkis ir jų tiekiamas produktas probleminis. Jie turi gaminti kokybiškesnį pieną. Jei nepadėsime ūkininkui, nepadėsime ir Lietuvai. Mūsų problema – kokybiško pieno stoka“, – sakė L. Sasnauskas.
Pasak Žemės ūkio rūmų pirmininko Broniaus Markausko, „Pieno žvaigždžių“ ateitis nėra aiški dėl pastebimų pokyčių rinkoje. Kol kas bendrovė tik gelbėja savo kapitalą. Kooperatinė įmonė gyvuos, nes turi savo žaliavą. O kitos perdirbimo įmonės?“ – retoriškai klausė B. Markauskas.