Šalies ūkininkai ketina sujungti lėšas ir pastatyti kooperatinę pieno perdirbimo įmonę. Maždaug per 18-20 mėnesių galėtų iškilti pieninė, kuri per dieną perdirbtų 1,5 tūkst. tonų pieno. Jos produkcija galėtų pasiekti ir užsienio rinkas.
Trečiadienį Pramoninkų konfederacijoje surengtoje apskritojo stalo diskusijoje su stambiausių pieno perdirbimo įmonių atstovais Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronislovas Markauskas sakė, kad tokios įmonės statyba galėtų kainuoti apie 100 mln. litų. Apie 60 proc. naujos įmonės statybos lėšų sudarytų Europos Sąjungos (ES) ir valstybės biudžeto lėšos.
Žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ yra parengęs pieno perdirbimo įmonės projektą ir kreipėsi dėl ES lėšų. Dabar laukiama atsakymo.
Pasak šio kooperatyvo valdybos pirmininko Naglio Narausko, parengtas verslo planas rodo, kad įmonė bus pajėgi perdirbti trečdalį Lietuvos pieno. Kita vertus, kol kas jokių garantijų nėra, kad bus gauta ES parama. Jei paramos nebus, „Pienas LT“ projekto dalyviai ieškos strateginio partnerio.
Bus siekiama, kad įmonė visiškai priklausytų pieno gamintojams. Kooperatyvas „Pienas LT“ su savo nariais turės įnešti 40 proc. lėšų. Pagrindinis reikalavimas būsimojo kooperatyvo nariui - kad per dieną ūkis tiektų 400 kg pieno - tiek primelžiama maždaug penkiolika karvių turinčiame ūkyje.
Lietuvos ūkiuose pieno gamyba smarkiai mažėja, o pieno ūkių skaičius per metus sumenko nuo 57 tūkst. iki 36 tūkst. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina šiemet mažėjo vidutiniškai 6,8-7 proc.
Pasak žemės ūkio viceministro Aušrio Macijausko, dėl naujos kooperatinės pieno perdirbimo įmonės reikalingumo negali būti jokių abejonių. Ji atvers galimybes atsirasti konkurencingai rinkai, žemdirbiai gaus didesnes pajamas už produkciją.
Tuo tarpu dabar veikiančių pieninių atstovai, dalyvavę diskusijoje dėl kooperatinės pieno perdirbimo įmonės, optimizmu netryško.
Pasak bendrovės „Rokiškio sūris“ vadovo Daliaus Trumpos, Lietuvoje pieno perdirbimo rinka ir taip per maža, o užsienyje irgi ankšta, todėl naujoji įmonė žemdirbiams geresnių kainų po tam tikro laiko irgi tikriausiai nebegalėtų pasiūlyti. D. Trumpos nuomone, geresnė išeitis - gaminti daugiau geresnės kokybės pieno ir už jį mokėti didesnę kainą.