A.Kubilius pritaria, jog sunkmečiu krentant žmonių perkamajai galiai labai svarbu Vyriausybei kainodarą spausti skaidrumo link, ypač, kai elektros energijos, vaistų, benzino kainos Lietuvoje yra didesnės negu kaimyninėse šalyse. Premjero teigimu, Vyriausybė dirba šiose srityse.
„Ten, kur Vyriausybė tiesiogiai atsakinga už kainodarą, tai yra, monopolinėse srityse, pavyzdžiui, energetikoje, mes tas kainas tikrai labai ryškiai spaudžiame. Jeigu pasižiūrėsime į visą šių metų seką, tai pamatysime, kad ir elektros kainos dėl to mažėjo nuo liepos 1 dienos, dabar mažėja šilumos, dujų kainos. Visa tai pasiekta energingos pertvarkos kainų reguliavime, kainų apskaitos principuose dėka“, - ketvirtadienį interviu „Žinių radijui“ sakė ministras pirmininkas.
Jis pridūrė, kad šiuo metu kainos perskaičiuojamos žymiai dažniau, nustatyta energetikos kompanijų turto vertinimo tvarka. Tiesa, A.Kubilius neslėpė, kad metų gale uždarius Ignalinos atominę elektrinę elektros kaina padidės 10 centų.
„Kainas turime labai atidžiai stebėti. Todėl mums gana sunku suvokti Darbo partijos siūlymus papildomai apmokestinti energetikos kompanijų valdomą turtą 5 proc. turto mokesčiu, tai reikštų, kad šitą papildomą turto mokestį turėtų padengti vartotojai. Tai reikštų, kad elektros tarifai turėtų padidėti dar 12 proc.“, - teigė premjeras.
Įgyvendinus opozicijos siūlymus biudžeto deficitas labai padidėtų
Opozicinių partijų siūlymuose dėl kitų metų biudžeto A.Kubilius teigia įžvelgiąs ir konstruktyvių dalykų, bet mano, kad juos įgyvendinus dar labiau didėtų biudžeto deficitas.
Ministras pirmininkas, paklaustas, kokių opozicinių politinių jėgų pasiūlymai yra priimtini, sakė, kad svarstytinų atskirų epizodų yra kiekvienos partijos siūlymuose.
"Tačiau pasižiūrėjęs, kas dominuoja atskirų partijų siūlymuose, deja, turiu pasakyti, jog visų partijų nuostatose matome labai didelių problemų, jeigu būtų bandoma tokias nuostatas įgyvendinti. (...) Partijos teikia tokius siūlymus, kurių pačios nesiryžta įgyvendinti. Visų siūlymų esmė - deficitas labai ryškiai didėtų", - ketvirtadienį "Žinių radijui" sakė A.Kubilius.
Pasak premjero, trečiadienį ekspertai paskelbė Seimo frakcijos "Viena Lietuva" ir Gedimino Vagnoriaus antikrizinės programos analizę. A.Kubiliaus teigimu, įgyvendinus šiuos siūlymus deficitas išaugtų ne mažiau kaip 3 mlrd. litų, o patys siūlymai turį esminių vidinių prieštaravimų.
"Kai siūloma mažinti mokesčius, nemažinti išlaidų ir tuo pačiu metu kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), kad jis suteiktų finansinę paramą, tai akivaizdus nesusivokimas, jog TVF, jeigu prašytume iš jo paramos, pirmais dviem punktais pareikalautų elgtis visiškai priešingai: didinti mokesčius ir radikaliai mažinti išlaidas, tuo pačiu siekiant mažinti deficitą", - aiškino premjeras.
Ministras Pirmininkas pakartojo, kad jeigu nieko nedarytume, kitais metais deficitas būtų ne 9,5 proc., o apie 14,5- 15 proc. Šiuo atžvilgiu jis pritariąs prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuri pareiškė, jog parengtame projekte numatytas "labai didelis" deficitas.
"Ar įsivaizduojate, kad galėtume panaikinti deficitą radikaliais sprendimais, o tai reikštų, jog pensijas reiktų mažinti vos ne perpus, motinystės išlaidas taip pat mažinti perpus, lygiai taip pat mokytojų atlyginimus mažinti keliasdešimt procentų. Turime suvokti realybę, kad yra neatsakingai užaugintos išlaidos prieš rinkimus ir per pastaruosius keletą metų. Negalime ankstesnių valdžios klaidų išspręsti vienu mostu, nes tai labai skausmingai atsilieptų paprastiems žmonėms. (...) Deficito reikalai labai svarbūs, šiuo požiūriu atidžiai vertiname opozicijos pasiūlymus. Kai kurie siūlymai didina deficitą", - sakė premjeras.
Vyriausybė Seimui pateikė kitų metų biudžeto projektą, kuriame numatomas 9,5 proc. BVP bendras valstybės ir "Sodros" biudžetų deficitas.
Siūlo daugiau dirbti
Pasigirdus siūlymams darbo savaitę trumpinti iki keturių dienų, A.Kubilius siūlo elgtis priešingai - dar daugiau dirbti.
"Man nelabai patinka pats požiūris ir pati filosofija. Mano įsitikinimu, krizę įveiktume ne mažiau dirbdami, o daugiau dirbdami. Taigi jei kas nors pasiūlytų, kad dirbdami penkias dienas ir gaudami atlyginimą už penkias dienas mes šeštą dieną dirbtume neatlygintinai ir daugiau padarytume, sukurtume daugiau bendrojo vidaus produkto, tai aš tokį pasiūlymą vertinčiau kaip šiek tiek racionalesnį", - ketvirtadienį kalbėjo ministras pirmininkas.
A.Kubilius kaip pavyzdį pateikė Užsienio reikalų ministeriją, kur savo noru darbuotojai eina nemokamų atostogų. Šiemet taip atostogaudami darbuotojai praleido apie vieną mėnesį.
"Įgyvendinti tokį keturių dienų darbo savaitės principą, remiantis nemokamų atostogų analogija, reikštų, jog per metus valstybės tarnautojai turėtų išeiti nemokamų atostogų maždaug du mėnesius. Manau, kad tai jau neproporcingai didelė krizės našta, kurią bandoma užkrauti ant valstybės tarnybos", - kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Kita vertus, A.Kubiliaus pridūrė, kad nesitiki, jog ilgesnės darbo savaitės principas būtų lengvai įgyvendinamas.
"Pats principas, kad krizei įveikti reikia daugiau dirbti, galbūt išleidžiant mažiau lėšų, o ne mažiau dirbti, man būtų žymiai aiškesnis", - apibendrino jis.
Kaip ELTA jau skelbė, pasiūlymą sutrumpinti darbo savaitę Seimo pirmininkei Irenai Degutienei pateikė "DnB Nord" vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis. Pasak jo, tokį sprendimą reikia priimti "žaibiškai". Parlamento vadovė taip pat palaiko tokį siūlymą.