Ataskaitoje Lietuva priskiriama valstybėms, kurios numato
būtinybę romus aprūpinti gyvenamąja vieta priverstinio
iškeldinimo atveju, bei šalims, kurios turi romų integracijos į
visuomenę programą.
Agentūros pranešime taip pat teigiama, kad Lietuvoje, kaip ir
Čekijoje, Prancūzijoje, Bulgarijoje, Graikijoje ar Italijoje, romų
tautinė mažuma gyvena susitelkusi į atskiras bendruomenes.
Pasak agentūros, romų gyvenimo sąlygas bei integraciją į
visuomenę ypatingai apsunkina su būstu susijusios problemos bei
šios tautinės mažumos diskriminacija, besireiškianti prastomis
gyvenimo sąlygomis, segregacija ir priverstiniu iškeldinimu.
Nustatyta, kad 70 procentų ES gyvenančių romų nežino, jog
egzistuoja įstatymas, draudžiantis juos diskriminuoti suteikiant
būstą, 71 procentas jų mano, kad niekas nepasikeistų, jei jie
praneštų apie diskriminavimo atvejį, o 41 procentas nežino, kaip
tai padaryti.
Tuo metu statistika pačioje Lietuvoje rodo, kad romų skundų
daugėja. 2009 metų kovą Socialinių tyrimų instituto Etninių
tyrimų centro paskelbtose išvadose buvo sakoma, kad Lietuvoje
daugėja Seimo kontrolierių įstaigai pateikiamų romų skundų
skaičius. 2004-2008 metais buvo gauta 11 skundų, iš kurių 7 buvo
keliami su būstu susiję klausimai.
Dauguma šių skundų buvo susiję su gyvenamųjų pastatų
nugriovimu Kirtimuose 2004 metų pabaigoje.
Centro išvadose taip pat buvo teigiama, kad Lietuvoje romų
tautinė mažuma susiduria su dvejomis pagrindinėmis su būstu
susijusiomis problemomis - prastomis gyvenimo sąlygomis bei ribotomis
galimybėmis įteisinti savo gyvenamąją vietą, neretai
„iškilusią“ nelegaliai, arba ją pakeisti.
Romai ne visuomet pajėgia susimokėti už socialinį būstą, o
net ir siekiantys jį gauti yra priversti stovėti ilgose
laukiančiųjų eilėse.
Išvados kritikavo ir Romų integracijos į visuomenę 2008-2010
metų programą, kuri, neva, nors ir pripažįsta romų apgyvendinimo
problemas, nesiūlo konkrečių problemų sprendimų.
Panašios problemos minimos ir FRA pranešime spaudai, kuriame
teigiama, kad daug romų visoje ES gyvena nelegaliose gyvenvietėse be
būtiniausios infrastruktūros, dažnai - beveik netinkamuose gyventi
būstuose.
Brangus pragyvenimas miestuose verčia romus keltis į jų
pakraščius ar atokesnius rajonus, o tai didina šios tautinės
grupės geografinę ir socialinę atskirtį.
FRA direktoriaus Morteno Kjaerumo teigimu, valdžios institucijos
turėtų skubiai imtis veiksmų, kadangi skurdžios gyvenimo sąlygos
ir rezidencinė segregacija daro neigiamą poveikį romų švietimui,
užimtumui ir sveikatai.
Pasak FRA, sprendžiant romų apgyvendinimo ir būsto problemas
būtina įtraukti romus į būsto politikos formavimą, įgyvendinimą
ir vertinimą.
FRA pranešime taip pat rašoma, kad Europos Komisija ES
struktūrinių fondų naudojimą turėtų susieti su lygių galimybių
ir atskirties mažinimo planų vykdymu būsto srityje.
Lietuvos romų bendruomenę sudaro apie 3 tūkst. asmenų.
Didžiausia (500 žmonių) apimanti romų grupė gyvena Kirtimų
gyvenvietėje Vilniuje.
„Vilniaus dienoje“ buvo skelbta, kad iš tabore esančių 139
pastatų tik vienas 5 butų namas suręstas legaliai, kitos lūšnos
pastatytos be leidimų ir neatitinka higienos reikalavimų. Pastatai
šildomi kietuoju kuru, juose nėra elektros, vandentiekio,
kanalizacijos. Tabore veikia vos viena vandens kolonėlė, gyventojai
naudojasi lauko tualetu. Preliminariai skaičiuojama, kad tabore iš
viso gyvena 500 romų.
Dienraščio teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė šią savaitę
pradėjo rengti taboro teritorijos detalųjį planą, kuriuo siekiama
beveik 9 ha žemę perimti savivaldybės žinion, o vėliau į taborą
atvesti vandentiekį, kanalizaciją, įjungti elektrą, o nugriovus
nelegalias lūšnas vietoj jų už ES lėšas pastatyti laikinus
namelius.
Pagal 2001 metų gyventojų surašymo duomenis, Vilniuje iš viso
gyveno 640, Kaune - 364, Šiauliuose - 170, Panevėžyje 141, o
Klaipėdoje - 58 romų tautybės žmonės.
2008 metais Lietuvoje daugiau nei pusė darbingo amžiaus romų
tautybės asmenų buvo bedarbiai.