Juose garbaus amžiaus ūkininkas ir žirgų augintojas detaliai aprašė susitikimą su Lazdijų rajono policijos komisariato kelių patruliais. Prašydamas paviešinti savo istoriją, ponas Bronius pasakojimą užtvirtino ir savuoju parašu, kad kas melu nekaltintų ne tik jo, bet ir žurnalistų.
Istorija prasidėjo spalio 30-ąją, kai du patruliai ūkininko vadeliojamą kinkinį sustabdė Turistų gatvėje, Lazdijų miesto pakraštyje.
„Važiavau gatve dviem arkliais kinkytu vežimu. Važiuojant mane aplenkė policijos automobilis, kuris užtvėrė man kelią ir buvau priverstas staigiai stabdyti savo augintinius. Priėjo du patruliai ir liepė išlipti iš vežimo ir eiti su jais į jų automobilį – patikrinimui mano blaivumo. Aš sakau, vyrai, negaliu, jie sako – einam ir viskas. Sakau, arkliai gi mano štai su vežimu stovi ant važiuojamos dalies prie pat jų mašinos, o jei jie pasibaidys kokios pravažiuojančios „fūros“ ir apdaužys ją? Gi arkliai – ne mašina, kad pastatei ir stovi; neprilaikomi eis, kur jų akys veda. Tai tuomet liepė patraukt vežimą į šalikelės griovį – įvykdžiau ir šį nurodymą. Sėdim toje jų mašinoje, jie man liepia pūsti į alkoholio matuoklį, o aš paprašau jų prisistatyti. Prisistato, susipažįstame, klausia, ar gėręs alkoholio, sakau – ne, gi į namus važiuoju po talkos mieste, plūgą vežime vežuosi kaip įrodymą, kur važinėju. Vieną kartą papučiu, jie liepia pūsti dar kartą. Vėl papučiu, nors man jau įtarimas, kodėl reikia pūsti du kartus. Patrulis sako – 0,87 promiles, tėvuk, reiškia lengvas girtumas, bausim. Paprašau jų parodyti man tuos parodymus, bet jie neleidžia į tą jų prietaisą žvilgtelėti, o aš užtai nepasirašau jų lapuose. Kol mes taip aiškinamės, staiga kažkas užėjo mano arkliams – gal išsigando pravažiuojančio automobilio? Kad šoks per gatvę iš to griovio, vos policininkų automobilio nekliudė ir pasileido šuoliais per laukus. Aš visas baimes pamiršęs, iššoku iš pareigūnų automobilio ir surinku, kad arkliai sustotų. Šie sustoja, nes taip yra mano išmokyti. Laimei, nieko nesužalojo, žalos nepridarė, o mes po dokumentų įforminimo išsiskyrėme. Dabar laukiu baudos. Bet ne tame problema – esmė man yra, ar galėjo policininkai palikti taip mano arklius vienus, neprižiūrimus? Ir kas atsakytų, jei kokia nelaimė tuo metu dėl jų kaltės būtų ištikusi? Manau, mano sulaikyme pareigūnai padarė klaidų, tik ar jie šitą pripažins?“ – klausė susirūpinęs artojas.
Su žurnalistais kalbėdamas B.Mockevičius dar nežinojo, kad policijos pareigūnai šią istoriją jau užbaigė – lapkričio 4-ąją B.Mockevičiui už tai, kad neblaivus vadeliojo kinkinį, pareigūnai skyrė 400 litų administracinę baudą.
Kaip sakė Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas Valdas Balčius, į savo bylos nagrinėjimą lapkričio 4-ąją pažeidėjas neatvyko, tad lengvinančių aplinkybių švelnesnei bausmei skirti nebuvo teisinio pagrindo. Šiaip bauda už tokį pažeidimą svyruoja nuo 300 iki 500 litų.
„Nemanau, kad policijos pareigūnai pažeidė tvarką – juk nepaliko kinkinio važiuojamoje dalyje, pasirūpino, kad nebūtų sudarytos kliūtys eismo dalyviams. Tačiau turiu pripažinti, kad teisine prasme vadeliotojų ir jų augintinių bei padargų sulaikymas yra nereglamentuotas iki galo. Teoriškai turėtume tokius pažeidėjus lyg ir nušalinti nuo tolesnio vadeliojimo, bet kas turi pasirūpinti ir, svarbiausia, į kur patalpinti arklius? Kas juos ir iš kokių lėšų turėtų šerti? Juk arklys – ne automobilis, jo nenuveši su techninės pagalbos automobiliu į saugojimo aikštelę“, - apie situacijos tragikomiškumą sakė ir Lazdijų rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas Arūnas Berkmonas.
Komisaras pripažino, kad ne kartą, ypač jei vadeliotojui nustatomas tik lengvas girtumo laipsnis, pareigūnai būna geranoriški ir leidžia saugiai grįžti į namus, perspėdami, kad nesukeltų pavojaus aplinkiniams ir eismui.
Tačiau A.Berkmonas prisimena ir kone anekdotu virtusią situaciją, kai visiškai girtą vadeliotoją Lazdijų mieste nuvežus į laikinojo sulaikymo kamerą išblaivinti, jo arkliais kinkytą vežimą uniformuotas patrulis per visą miestą nuvadeliojo iki policijos komisariato kiemo, kur žirgeliai pririšti laukė keletą valandų, kol jų šeimininkas prablaivėjo.