Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus specialistai per
devynis mėnesius ištyrė 51 šulinio vandenį ir pateikė niūrias išvadas:
33 - uose šuliniuose aptiktas pernelyg didelis nitratų, o 5 šuliniuose -
amonio kiekis.
Didžiausias nitratų kiekis nustatytas viename Kėdainių Janušavos gatvės
šulinyje. Leistiną normą jis viršijo 4,5 karto.
Mikrobiologinei taršai įvertinti buvo tiriami žarninių lazdelių ir
enterokokų kiekiai vandenyje. Žarninių lazdelių nustatyta kas ketvirtame
šulinyje, o žarninis enterokokas rastas 34-iuose tirtų šulinių
vandenyse.
Specialistai nustatė, kad miesto vietovėse esantys šuliniai labiau yra
užteršti nitratais nei tie, kurie yra kaimo vietose, nes miestiečiai
nedideliuose žemės sklypuose įsirengia šiltnamius, kuriuose augina
daržoves. Jų tręšimui naudojamos azotinės trąšos patenka į paviršinius
šulinių vandenis ir juos užteršia.
Dažna šulinių užterštumo priežastis - netinkama šulinio vieta ir
sanitarinės apsaugos zonos nepaisymas.
Šulinį kasti reikia kuo aukštesnėje vietoje, nuo kurios galėtų lengvai
nutekėti polaidžio ir lietaus vanduo bei nepatektų vanduo iš tręšiamų
laukų ir daržų bei tvarto ar teršiamo kiemo. Be to, aplink šulinį būtina
palikti sanitarinę apsaugos zoną - 5 metrų spindulio netręšiamą pievelę.
Visos besilaukiančios kūdikių moterys gydytojui akušeriui ar bendrosios
praktikos gydytojui turi pranešti, ar naudoja šulinio vandenį.
Visuomenės sveikatos specialistai patys atvyksta jų nurodytais adresais
ir paima vandens mėginius, pristato juos į laboratoriją, o apie tyrimų
rezultatus praneša gydytojams ir vandens vartotojams. Šios paslaugos
teikiamos nemokamai.
„Jei šulinių vanduo neatitinka higienos normų reikalavimų, jo negalima
vartoti. Kūdikių jautrumas nitratams nevienodas. Jautriausi yra kūdikiai
iki 3 mėnesių amžiaus. Gerti nitratais ar nitritais užterštą vandenį
pavojinga ir nėščiosioms. Nitratai organizme virsta nitritais, kurie
susijungia su kraujo baltymu hemoglobinu ir sudaro methemoglobiną, kuris
negali pernešti į audinius deguonies, todėl juose vystosi deguonies
badas.
Kūdikių apsinuodijimas nitritais ir nitratais vadinamas
methemoglobinemija arba „pamėlusių kūdikių“ sindromu. Kūdikiams
atsiranda pykinimas, vėmimas, dusulys, pamėlsta oda ir gleivinės.
Sunkiais atvejais atsiranda traukuliai, gali ištikti mirtis. Tuomet
būtina kuo greičiau kviesti greitąją pagalbą.
„Pamėlusių kūdikių“ sindromas dažniausiai atsiranda vaikams, kurių mamos
nemaitina krūtimi ir maistui ruošti naudoja užterštą šulinių vandenį.
Būtina žinoti ir prisiminti, kad virinant vandenį nitratai
nesunaikinami, o priešingai - jų koncentracija vandenyje padidėja, nes
virimo metu išgaruoja dalis vandens“, - lrytui.lt pasakojo Kauno
visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vadovė Ona Šulcienė.