„Asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje
nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie
asmens tapatybę valstybine kalba", - teigiama Konstitucinio Teismo
nutarime.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad nepaisant įrašo galimybės
nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, pase privalo
išlikti „oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba".
Toks Konstitucinio Teismo išaiškinimas svarbus Lietuvos lenkų
mažumai, kuri siekia, kad dokumentuose jų pavardės būtų rašomos
originalo kalba.
Anot Seimo pirmininkės pavaduotojo Raimondo Šukio, Konstitucinio
Teismo sprendimas reiškia, kad nelietuviško įrašo viešajame
gyvenime Lietuvoje nebus galima vartoti.
„Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Lietuvos viešajame
gyvenime turi būti naudojama lietuvių kalba, ir pilietis įrašo ne
lietuvių kalba viešajame gyvenime Lietuvoje niekaip negalės
naudoti", - žurnalistams penktadienį sakė R.Šukys.
Lietuvos lenkų sąjungos sekretorius Edvardas Trusevičius
komentuodamas teismo sprendimą penktadienį žurnalistams sakė, kad
tai yra ženklus pasistūmėjimas į priekį, tačiau lenkų tautinė
mažuma norėtų, jog vardas ir pavardė originalia rašyba pase
būtų rašoma taip, kad šį įrašą būtų galima naudoti
viešajame gyvenime.
„Vienareikšmiškai teigiamai mes negalime jo įvertinti, kadangi
buvo kalbama apie vardų ir pavardžių rašymą originalo kalba. Aš
galiu pasakyti tai, kad daugelyje Europos valstybių, kurios gerbia
savo tautines mažumas jie elgiasi kitaip. Jie leidžia mažumų
atstovams vartoti jų kalbą viešajame gyvenime", - sakė
E.Trusevičius.
„Pajuokaudamas galiu pasakyti, kad Lietuvai, matyt, patinka
kažkokie tarybiniai dalykai. Mes turėjome anais laikais tokį
dalyką, kai vardas ir pavardė buvo rašoma rusiškai ir
lietuviškai, o dabar lietuviškai ir originalo kalba", - pridūrė
Lietuvos lenkų atstovas.
Šiuo metu Seimui yra pateikti keli įstatymo projektai, pagal
kuriuos dokumentuose pavardes būtų galima rašyti ne tik
lietuviškai, bet ir kitais „lotyniško pagrindo rašmenimis", tačiau
jie iki šiol nebuvo priimti.
Konstitucinis Teismas, penktadienį išaiškinęs prieš 10 metų
priimtą ankstesnį nutarimą, teigė, kad Seimas turėtų nustatyti
objektyvius kriterijus, pagal kuriuos būtų leidžiama rašyti vardą
ir pavardę nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma.
Nutarime pabrėžiama, kad lietuvių kalbos rašmenis, su jų
naudojimu susijusius esminius klausimus, transkripcijos principus
pagal Konstituciją turi apibrėžti parlamentas arba jo įgaliota
institucija.
Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis penktadienį sakė,
kad pasirengti nelietuviškų pavardžių rašymui ne pirmajame asmens
dokumentų lape prireiktų 3 milijonų litų ir tam būtų pasirengta
per metus.
Tuo metu jei būtų siekiama originalo kalba užrašytiems asmens
duomenimis suteikti visavertį statusą juos įrašant pagrindiniame
paso puslapyje, naujosios sistemos įdiegimas galėtų kainuoti apie
20 mln. litų.
Pasak ministro, Duomenų išrašymo centre bei įvairiose kitose
įstaigose turės būti įvesti simboliai, kurių lietuviškoje
abėcėlėje nėra.
„Abėcėlė, kurią galės spausdinti duomenų išrašymo centras,
dar labiau plėsis ir kainuos. Tai nereiškia vien spausdintuvo
pakeitimo - svarbu galimybė ir įvesti tuos rašmenis į
kompiuterinę sistemą. Reikėtų visos Migracijos tarnybos
(pajėgumų - BNS) tai padaryti, ir konsulinių tarnybų užsienyje",
- penktadienį žurnalistams sakė R.Palaitis.