Penktadienį su Seimo pirmininke susitikę Mažeikių, Kalvarijos,
Radviliškio, Pakruojo, Tytuvėnų ir Pasvalio rajonų bendruomenių
ir savivaldybių atstovai skundėsi su jais nederinama ir grėsmę
aplinkai bei gyventojų sveikatai keliančia kiaulininkystės ūkių
plėtra.
Pasak I.Degutienės, jau rengiami teisės aktai, kuriuose ketinama
numatyti prievolę stambiems gyvulininkystės kompleksams įrengti
biodujų gamybos įrenginius ir taip mažinti aplinkos taršą bei
sukurti naują energijos šaltinį vietos bendruomenėms.
Susitikime dalyvavęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas
Jonas Šimėnas sakė, jog iš kiaulininkystės kompleksų
sklindančių kvapų problemą ketinama spręsti Atsinaujinančios
energetikos įstatyme numatant privalomą priemonę gyvulininkystės
įmonėms įrengti biodujų jėgaines, kurios „iš esmės nukenksmina
srutas, jų kvapus“.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai
priklausantis J.Šimėnas taip pat teigė, kad planuojama taisyti
Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo priedėlį.
„Jei mes taisysime Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo
priedėlį, tai atsiranda galimybė plačiau dalyvauti pačioms
bendruomenėms, nes jos sužinos apie procesą dar nepradėjus
veiklos“, - sakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.
J.Šimėno teigimu, viena pagrindinių problemos priežasčių yra
regioninių aplinkos apsaugos departamentų išduoti taršos
integruotos prevencijos leidimai, kuriuos išduodant tęstinei
veiklai, nereikia atlikti poveikio aplinkai vertinimo.
Tačiau Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko teigimu, už
kiaulių kompleksų plėtrą yra atsakingi ne tik regioninių aplinkos
apsaugos departamentai, kurių atstovai dažnai teigia įsakymus
gaudavę iš aukštesnių instancijų, tačiau ir buvusi žemės ūkio
ministrė Kazimira Prunskienė.
„Jos valios sprendimas buvo didinti kiaulininkystės kompleksus“,
- sakė J.Šimėnas ir siūlė „kelti teisinį procesą, kurio metu
išaiškės, kas liepė ir kas neliepė.“
Radviliškio rajono Šiaulėnų bendruomenės pirmininkas ir
Lietuvos valstiečių liaudininkų Žaliosios frakcijos valdybos narys
Edvardas Stonkus teigė, kad 400 metrų nuo 968 gyventojus turinčio
miestelio įsikūręs kiaulininkystės ūkis nesilaiko nei taršos
integruotos prevencijos leidimų, nei sanitarinių apsaugos zonų
reikalavimų.
Pasak Šiaulėnų bendruomenės pirmininko, 25 tūkst. kiaulių
per metus auginantis ūkis nėra atlikęs poveikio aplinkai vertinimo.
Minėtąją procedūrą, anot E.Stonkaus, būtina atlikti auginant nuo
12 tūkst. kiaulių.
E.Stonkus taip pat sakė, jog remiantis sanitarinių apsaugos
zonų reikalavimais, auginant 25 tūkst. kiaulių srutų rezervuarai
turėtų būti įrengti už 1,5 kilometro.
„Padaugėjo musių, negalima atidaryti langų, kadangi yra kvapas,
vasarą jis labai stipriai jaučiamas. Yra 7 srutų rezervuarai po 30
tūkst. kubinių metru neuždengti“, - pasakojo E.Stonkus.
Susitikime Seime dalyvavęs Mažeikių savivaldybės
administracijos Juridinio skyriaus vedėjas Antanas Naujokas teigė,
kad Mažeikiuose kiaulių kompleksų plėtra šiuo metu sustabdyta.
„Šią dieną esame tokioje situacijoje, kad plėtra yra
sustabdyta. Ketvirti metai teismuose giname savivaldybės sprendimą
neleisti plėstis kiaulių kompleksui. Mūsų situacija geresnė tuo,
kad mes neleidome išsiplėsti, kitos bendruomenės panašius teismų
procesus turi, bet jau tuomet, kada ten veikia dešimtatūkstantiniai
ir šimtatūkstantiniai kiaulių kompleksai“, - sakė A.Naujokas.
Šiuo metu prie Mažeikių įsikūrusiame kiaulininkystės ūkyje
auginama iki 3 tūkst. kiaulių. Pasak A.Naujoko, dėl tokio kiekio
neprieštarauja nei bendruomenė, nei savivaldybė.
Vis dėlto Mažeikių savivaldybės atstovo teigimu, kovodama su
kiaulidžių plėtra bendruomenė ir savivaldybė jaučia didelį
spaudimą.
„Buvo pakankamai agresyvus danų ambasadoriaus vizitas pernai
Mažeikių rajono savivaldybėje su grasinimais Konstituciniu Teismu
ir panašiai, kaltinimai korupcija netgi bendruomenei, nesupratome,
už ką, bet tai buvo didelis spaudimas“, - teigė A.Naujokas.
Bugenių, Pakruojo, Kalvarijos, Šiaulėnų, Rėkyvos ir kitų
regionų bendruomenių atstovai yra išplatinę rezoliuciją, kurioje
siūloma riboti stambių kiaulių fermų plėtrą ir dydžius bei
griežtinti administracinę atsakomybę už gamtai bei žmonių
sveikatai daromą žalą.
Rezoliucijoje taip pat teigiama, kad daugelyje Europos Sąjungos
šalių šiuo metu leidžiama viename kiaulininkystės ūkyje auginti
ne daugiau 5 tūkst. kiaulių per metus.