Visos nėščios moterys yra kaltos, kad jos nėščios, - Austrijos ir
Vengrijos imperatoriaus kariuomenės pionieriaus geležinės „išminties“
santykiuose su nėščiomis pilietėmis laikosi ir Lietuvos valdžia.
Seimo vodičkų požiūriu, ypač kaltos tos nėščiosios, kurios priklauso
socialiniam sluoksniui, apibrėžiamam kaip „kultūrinis“.
Pasakojama, kad A.Hitlerio propagandistas Goebelsas (lygiai taip pat
sėkmingai galėjo būti Goeringas, Berija, Ždanovas ir kiti panašūs draugai),
išgirdę žodį „kultūra“, griebdavosi pistoleto.
Kadangi istorija, marksistų požiūriu, vystosi spirale, atsisakymas
naudotis spirale Lietuvos kūrėjoms gresia tuo, jog „Sodros“ gauleiteriai
už kiekvieną jų nėštumo atostogų metu gautą litą įstatymo vardu išmuš po
1,3, 2, 3 ar net 5 litus. Priklausomai nuo gautos sumos dydžio.
Vilnietė aktorė D.Mikoliūnaitė, jau išėjusi gimdymo atostogų, gavo 78
litus honoraro už straipsnį apie teatrą. Už bausmę - Seimo vodičkos yra
įsitikinę, kad net tokie menki nėščiųjų honorarai griauna valstybės
pamatus - aktorė privalo valdžiai susimokėti 110 litų.
Kam rūpi, kad moteris šį mizerišką honorarą, už kurį sumokėjo visus
mokesčius, turėjo gauti dar rugpjūtį, taigi iki gimdymo atostogų, bet
gavo mėnesį pavėluotai - kultūros leidiniai po A.Kubiliaus naktinio
mokesčių perversmo baigia užversti galus.
O juk kai pagalvoji, tai D.Mikoliūnaitei dar labai pasisekė. Jeigu ji būtų ne nėščia
autorė, pavėluotai gavusi kelis litus už straipsnį, o nėščia dailininkė,
kuriai pavėluotai sumokėtas 801 litas už kokį grafikos darbą, valdžia iš
jos, kaip būsimosios motinos, būtų atėmusi net 4000 litų.
Tuo įsitikino vilnietė Asta. Per kelis darbus prieš nėštumą laksčiusi
moteris „Sodrai“ turės primokėti 9890,62 lito.
Krizė prispaudė jos darbdavius, tad jie kelis mėnesius vėlavo su nėščia
moterimi atsiskaityti - jos teisėtai uždirbti honorarai pervesti tik
tuomet, kai ji jau buvo išėjusi motinystės atostogų. Valstybė visu
įstatymo rūstumu užgriuvo reketuoti gimdyvę.
Kur logika? Ar svarbiau, kada žmogus dirbo ir uždirbo, ar kada pinigus
už tą darbą jam sumokėjo? Krizės metais tai - ne tuščia retorika.
Atsiskaitymai su darbuotojais vėluoja, ir niekas nėščiųjų čia neišskiria.
Sovietų imperijoje vaikui, kurio tėvas paimtas į Raudonosios armijos
rekrūtus, pašalpa pirmaisiais rekrūtavimo metais nebuvo mokama, nes
„popieriai“ rodė tėvo gautas praėjusių metų pajamas. Užtat pašalpą mokėdavo dar
metus po to, kai kareivis iš prievartinės tarnybos jau būdavo grįžęs.
Bet sovietijoje viskas išvirkščiai buvo daroma. Kodėl ir Lietuvoje taip?
Pagaliau ar galima valstybę, kuri kūrybinį darbą automatiškai prilygina
juodadarbio triūsui, laikyti civilizuota?
Nėščia moteris privalo arba atsisakyti kūrybinių ambicijų, arba
motinystės pašalpos. O tai juk - diskriminacija pagal profesiją.
Ką daryti dainų ar muzikos kūrėjai, kuriai autorių teisių agentūra
nėštumo metu teisėtai perveda pinigus už nuolat atliekamus jos senus
kūrinius? Poetei, kurios eilėraščius išvertė ir paskelbė užsienyje tuo
metu, kai ji išėjo gimdymo atostogų? Būsimajai mamai, kuriai žurnalas
pasiūlė parašyti ciklą straipsnių apie jos išskirtinę būseną?
Visos šios moterys, nenorėdamos skriausti savęs ir kūdikio, turėtų ne
tik atsisakyti pajamų, bet ir savo, kaip kūrėjos, tapatybės. Ir dar
dieną naktį sekti, kad negautų kokio netikėto honoraro iš kokio užsienio.
Kaip atrodytų, jei autorė, gavusi vokiečių leidėjo pasiūlymą išleisti
jos knygą, pasakytų: „Atleiskite, gal galite nukelti tai porai metų,
dabar esu nėščia, o mūsų valdžia nėščioms lietuvėms draudžia leisti
knygas“? Kaip buvo laukinių šalis, taip ir liko, pasukiotų pirštą prie
smilkinio vokietis.
Kaip valstybei ir „Sodrai“ gali pakenkti nėščia dailininkė, kuri prieš
pat gimdymą ar po jo parduoda paveikslą? Kompozitorė, kuri, nėštumo
įkvėpta, parašo muziką dainai ar net visą simfoniją? Rašytoja, kurios
romano vertimą išleidžia užsienyje? Dainininkė, surengusi koncertą,
tarkim, praėjus tik dviem mėnesiams po gimdymo?
Kūryba yra labai specifiška žmogaus veiklos rūšis. Uždarbis už ją - dar
specifiškesnis. Kūrėjui niekas nemoka nustatytos algos nustatytą
mėnesio dieną. Tarkim, prieš pat gimdymą išdyksta tipas, kuris sako:
„Kaina nesvarbu, tik parduok man tą paveikslą!“
Neparduosi, kito pirkėjo jam visą gyvenimą gali nesulaukti. Bet sekant
Seimo ir „Sodros“ vodičkų logika, nėščioji, išeidama gimdymo atostogų,
visus savo paveikslus turėtų išimti iš visų galerijų, kad, gink Dieve, jų nenupirktų.
Boba, tai tegu tupi namuose! Dar ir prie molberto ar kompiuterio nėščioms
kūrėjoms prieiti reikėtų uždrausti.
Bet gal kitaip negalima? Gal valstybė ir „Sodra“ patirs milžiniškų
nuostolių, nukentės kitos nėščiosios?
Kokių nuostolių, leiskite paklausti? Jeigu nuo kiekvieno vienkartinio
honoraro yra nuskaičiuojamas 21 proc. fizinių asmenų pajamų mokestis, o
„Sodros“ mokestis nuo honorarų tuoj padidės daugiau kaip du kartus?
Laimės nėščioji - ir pinigų gaus, ir stresų išvengs. Laimės ir daugiau
mokesčių be vargo gausianti „Sodra“. Tik atskirk vienkartines,
atsitiktines pajamas nuo reguliarių, ir jokių problemų.
Tai kodėl įstatymas toks bukas? Todėl, kad absurdas Lietuvoje pakeltas
į valstybinės politikos rangą, o A.Šemetos, R.Dagio, A.Kubiliaus ir
užpakaliais galvojančių liberalų valia 2008-ųjų gruodį atsitiktiniai
kūrėjų uždarbiai buvo prilyginti reguliarioms pajamoms. Todėl valstybė
„Sodros“ gauleiterių rankomis ir tyčiojasi dabar iš nėščių moterų.
Anokios čia problemos, pasakys tūlas miesčionis, kai „Sodra“
bankrutuoja, darbo neturi jau 230 tūkst. žmonių, o valstybė baigiama
praskolinti.
Ne, mielieji, čia tos pačios problemos! Būtent dėl tokio
žemažiūriškumo ir „Sodra“ bankrutuoja, ir valstybė baigiama praskolinti.
Normali valdžia skatina žmogų dirbti ir užsidirbti. Išsigimusi valdžia,
ir ypač išsigimusi visuomenė, seka, kad tik kas nors negautų vieno kito
papildomo lito, milžiniškas lėšas - kaip pateiktais absurdiškais
nėščiųjų atvejais - tam kontroliuoti išleidžia.
Todėl dirbti Lietuvoje neapsimoka. Ir „Sodrai“ sąžiningai mokėti
neapsimoka. Dar vienas bandymas apvogti dirbančius pensininkus ir
žmonių atidėjimų į privačių pensijų fondus konfiskavimas tai patvirtina.
Lietuvoje apsimoka tik vogti. Tai skatina, tai ir patys daro su
„parlamentinės veiklos“ lėšomis (ir ne tik jomis), visi Seimo vodičkos.
Tokia politika į neregėtas aukštumas pakilo valdant A.Kubiliaus
koalicijai, kurios išskirtinis bruožas - neapykanta kūrėjams.
Paniekinti ir kūrybinį darbą, ir motinystę vienu mostu gali tik viskam,
išskyrus savo kapšui, abejingos vidutinybės. Sekmokai ir stirblytės.
Klestinčių valstybių tautos kūrybiškumą laiko dešimt kartų didesne
vertybe net už darbštumą. Tauta be kūrėjų, be pagarbos kūrybiškumui -
tauta be ateities. Reketuojamos nėščios aktorės čia - tik simbolis. Graudus simbolis.