Europarlamentaro manymu, Lietuvą politiškai reikia atakuoti
visuose įmanomuose tarptautiniuose susitikimuose už įstatymų
laužymą ir aiškų lenkų mažumos diskriminavimą.
Pasak opozicinės „Įstatymo ir teisingumo“ partijos
europarlamentaro, „Lietuvos valdžia tiesiog akyse šaiposi iš
lenkų“.
„Lietuva yra ES narė, Europos Tarybos tautinių mažumų
konvencijos signatarė, 1994 metais pasirašė tarpvalstybinę
sutartį su Lenkija. Tuose dokumentuose yra aiškiai pasakyta, jog
tautinės mažumos turi teisę rašyti savo vardus ir pavardes
gimtąja kalba“, - teigia europarlamentaras.
Pasak jo, Lietuva tarpvalstybinę sutartį pasirašė, o dabar
pačiu blogiausiu sovietiniu pavyzdžiu sako - ne. Jokių lenkiškų
vardų ir pavardžių rašybos nebus. Lenkas Lietuvoje turi vadintis
ne lenkiškai, kaip jo tėvai ir seneliai, tik lietuviškai, nes taip
nori Lietuvos valdžia - piktinasi J.Wojciechowskis.
Jo nuomone, Lietuvos atakos vieta turi būti Europos Parlamentas.
„Ten Lietuva turi išgirsti griežtą kaltinimą, jog laužo
tarptautinius įstatymus, jog laužo žmogaus teisių standartus, jog
savo elgesiu bando pakasti pamatus, ant kurių laikosi ES. Ir tegul
Lietuvos politikai nekalba nesąmonių, jog kaltinimai Lietuvai
tarnauja Rusijai. Imperinius polinkius Rusijoje būtent skatina tai,
ką jau seniai daro Lietuvos valdžia“, - teigia savo bloge lenkų
europarlamentaras.
Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad pavardės
įrašymas nelietuviškais rašmenimis kitame paso skyriuje
neprilygsta oficialiam įrašui valstybine kalba pagrindiniame lape.
„Asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje
nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie
asmens tapatybę valstybine kalba“, - teigiama Konstitucinio Teismo
nutarime.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad nepaisant įrašo galimybės
nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, pase privalo
išlikti „oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba“.
Toks Konstitucinio Teismo išaiškinimas svarbus Lietuvos lenkų
mažumai, kuri siekia, kad dokumentuose jų pavardės būtų rašomos
originalo kalba.
Anot Seimo pirmininkės pavaduotojo Raimondo Šukio, Konstitucinio
Teismo sprendimas reiškia, kad nelietuviško įrašo viešajame
gyvenime Lietuvoje nebus galima vartoti.
„Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Lietuvos viešajame
gyvenime turi būti naudojama lietuvių kalba, ir pilietis įrašo ne
lietuvių kalba viešajame gyvenime Lietuvoje niekaip negalės
naudoti“, - žurnalistams penktadienį sakė R.Šukys.