Nepalanki tokiu laipsniu, jog nepritaria pavardėms, kurių
raidžių nėra lietuviškoje abėcėlėje, komentuodamas Lietuvos
Konstitucinio Teismo sprendimą dėl užsieniečių pavardžių
rašybos lietuviškuose pasuose, tvirtina įtakingas lenkų
dienraštis „Rzeczpospolita“.
Pasak dienraščio, tokią išvadą galima daryti susipažinus su
galutiniu šio teismo sprendimu, kuriame daroma išvada, kad pavardes
lenkiškais rašmenimis bus galima rašyti pase, tačiau ne
pagrindiniame puslapyje, kur jos paprastai ieškoma, ne ten, kur
pasauliui pristatoma asmens tapatybė, nes ten bus tik lietuviškai,
kadangi tikra pavardė pagal lietuvius, yra tik lietuviška.
„Tai liūdna žinia ne tik Lietuvos lenkams, nors, pavardžių
rašyba juos mažiau neramina negu lenkų švietimas ir žemės
grąžinimas. Tai neramina taip pat Lenkijos lenkus, politikus ir
publicistus, kurie tikėjo Lietuvos ir Lenkijos partneryste. Keliolika
metų, nežiūrint nieko, tikėjome Lietuvos politikų pažadais -
pradedant prezidentais, premjerais ir baigiant Lietuvos Seimo nariais,
jog greitai lenkiškos pavardės bus rašomos lenkiškai, jog tai
jokia problema, kurią blokuoja koks nors valdininkas arba techniniai
sunkumai..“, - rašo „Rzeczpospolita“.
Anot dienraščio, tokius pažadus skelbė ir naujoji prezidentė
Dalia Grybauskaitė, kuri po kelių metų darbo Briuselyje atrodė yra
mažumų žinove ir šalininke.
„Keliolika metų truko, kol galiausiai gavome atsakymą iš
Lietuvos mums svarbiu klausimu. Jis neigiamas. Tikriausiai pasikeis ir
Lenkijos požiūris į Lietuvą, nes kas gi panorės laukti dar
keliolika metų, kad vėl išgirstume panašų nuosprendį netgi tuo
atveju, jeigu iš Lietuvos politikų girdėtume šimtus užtikrinimų
apie strateginę partnerystę ir tūkstančius pažadų dėl Vilniaus
krašto lenkų“, - apibendrina „Rzeczpospolita“.
Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad pavardės
įrašymas nelietuviškais rašmenimis kitame paso skyriuje
neprilygsta oficialiam įrašui valstybine kalba pagrindiniame lape.
„Asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje
nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie
asmens tapatybę valstybine kalba“, - teigiama Konstitucinio Teismo
nutarime.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad nepaisant įrašo galimybės
nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, pase privalo
išlikti „oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba“.
Toks Konstitucinio Teismo išaiškinimas svarbus Lietuvos lenkų
mažumai, kuri siekia, kad dokumentuose jų pavardės būtų rašomos
originalo kalba.
Anot Seimo pirmininkės pavaduotojo Raimondo Šukio, Konstitucinio
Teismo sprendimas reiškia, kad nelietuviško įrašo viešajame
gyvenime Lietuvoje nebus galima vartoti.
„Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Lietuvos viešajame
gyvenime turi būti naudojama lietuvių kalba, ir pilietis įrašo ne
lietuvių kalba viešajame gyvenime Lietuvoje niekaip negalės
naudoti“, - žurnalistams penktadienį sakė R.Šukys.