Kodėl kaimas žūsta pirmiausia?

„Viskas dėl politinių ambicijų, dėl jų“, – tokį atsakymą teko išgirsti iš ne vieno Prienų rajone gyvenančio asmens, nuvykus ten tirti „ŪP“ redakciją pasiekusio jaunos mamos skundo, neva ji gali prarasti šiais laikais taip branginamą darbą, nes neturinti kur palikti mažamečio sūnaus – jam savivaldybės potvarkiai draudžia lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

Skaitydami pastaruosius žodžius – kad potvarkiai draudžia – turbūt vėl piestu stos tie patys Prienų rajono savivaldybės pareigūnai, kurie skundo tyrimo dieną kalbėjo prieštaringai.

Taigi. Prienų rajonos savivaldybės mero kabinetas. Jame, be mero Alvydo Vaicekausko, už kurio nugaros – vėliava su šv. Jurgiu, sėdi dar vietos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas bei šio skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Keblienė.

Į klausimą, kodėl Pramiežių kaimo gyventojai Laimis ir Vida Sebeikai nuo lapkričio 2 d. buvo priversti daugiau neleisti savo sūnaus Astijaus, kuriam 2 metai ir 4 mėnesiai, į Pieštuvėnuose esančią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, R. Zailskas atsako: „Todėl, kad joje nėra nei lopšelinės, nei mišrios grupės“. Atseit yra tik darželio grupė, ją gali lankyti tik vaikai nuo trejų metų.

Visi trys pareigūnai neigė „ŪP“ žinomą faktą, kad šiais metais ne vienos Prienų rajono seniūnijos jauni gyventojai tikėjosi, kad jų vaikai, kuriems dar nėra trejų metų, galės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, tačiau liko nieko nepešę. „Apie tokį poreikį girdime pirmą kartą“, – teigė pareigūnai. Pasak jų, kai nėra tokio poreikio, kam ikimokyklinio ugdymo įstaigoje steigti mišrią grupę, kurią lankytų ir trejų metų neturintys, ir vyresni vaikai?

Pareigūnai neigė ir tai, kad Astijus Sebeika, Stakliškių vidurinės mokyklos Pieštuvėnų ikimokyklinio ugdymo įstaigą lankęs nuo šių metų rugsėjo pradžios, jos jau nelanko vadovaujantis Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu, kuriame nurodyta, jog į šio krašto ikimokyklinio ugdymo įstaigas draudžiama priimti vaikus, jaunesnius nei trejų metų. „Tokio sprendimo nėra“, – tvirtino jie.

Vėlėliau pasirodys, kad toks sprendimas ir yra, ir nėra. Viskas taip gudriai padaryta! Tiksliau – surašyta. Kaip toje pasakoje, kur merga turėjo ateiti nei nuoga, nei apsirengusi.

Turbūt ir kai tėvai kreipiasi į Prienų krašto ugdymo įstaigas ar pačią savivaldybę, prašydami, kad jų trejų metų neturintys vaikai galėtų lankyti, senoviškai tariant, darželį, išgirsta atsakymą, jog jame nėra nei lopšelinės, nei mišrios grupės, tad jokios galimybės jiems čia patekti.

Prieš kelerius metus Prienų rajono vaikų darželiai ir lopšeliai prijungti prie vidurinių ar pagrindinių mokyklų, todėl vadinami jų ikimokykliniais skyriais – ne darželiais.

„Kodėl ta mama kreipėsi į redakciją, o ne į mokyklos vadovą ar mus – savivaldybę?“ – stebisi minėtieji pareigūnai, visiškai neatmesdami mišrios grupės Stakliškių vidurinės mokyklos Pieštuvėnų ikimokyklinio ugdymo skyriuje galimybės – reikėsią tik ten sąlygas ištirti ir prireikus jas pagerinti, kad higienos centras neprikibtų – lėšų tam gal rasią.

R. Zailskas priduria, jog tėvai, norintys, kad jų vaikai, kuriems nėra trejų metų, lankytų ikimokyklinę įstaigą, patys už tai turi kovoti, esą „ŪP“ sensacijų ieško.

Pašnekovams, kaip matyti, išprotėjusi atrodo „ŪP“ mintis, kad jie juk atėjo žmonėms tarnauti, taigi šiuo – vaikų iki trejų metų bei jų tėvų – atveju turėtų būti į juos atgręžę savo globėjišką glėbį ir jau anksčiau pasirūpinę, kad galimybę ateiti į bet kurią Prienų rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigą turėtų Astijus ir kiti panašaus amžiaus vaikai.

„Nejaugi turime skaičiuoti nėščias mamas?!“ – stebisi R. Zailskas, toks gražus ir jaunas. Prienų rajono savivaldybė turėtų ne skaičiuoti nėščiąsias, o nedaryti trukdžių, kad krašto moterys nebijotų tokiomis tapti…

„Man patinka gyventi kaime. Tačiau ką daryti kaimo žmogui?.. Nemanau, kad kas nors čia pasikeis...… Viskas tyliai vyksta...

Vietos žmonės bijo viešinti, ką nusprendžia savivaldybė. Mes, kaimo žmonės, patys nieko nepakeisime…“, – savo namuose Pramiežių kaime labai jau pesimistiškai nusiteikusi Vida Sebeikienė. Ji papasakoja, kaip drastiškai prieš metus buvo panaikinta Pieštuvėnų pradinė mokykla, dabar, matyt, atėjusi eilė išnykti vietos ikimokyklinukų ugdymo grupei...

V.Sebeikienės dukrelė anuomet – 2008 m. rugsėjį – vos pradėjo eiti į Pieštuvėnų pradinės mokyklos pirmąją klasę, o po dienos antros su bendraklasiais turėjo lankyti jau toliau nuo namų esančią Stakliškių pradinę. Moteris ir kiti pirmokų tėvai ėję į Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdį prašyti, kad Pieštuvėnuose liktų pradinė mokykla, bet išgirdę: „Mūsų sprendimai nekeičiami.“

L.Sebeikienė po mėnesio norėtų eiti į darbą Stakliškių midaus gamykloje – jai, lig šiol buvusiai motinystės atostogose, saugoma darbo vieta, – tačiau kur palikti sūnelį Astijų: algos nepakaksią auklei samdyti?

Kai nuvykstame į Pieštuvėnuose esančią ikimokyklinio ugdymo įstaigą paklausti, kuo remdamasi jos vadovė Danutė Keberienė visai neseniai – lapkričio 2 d. – L. Ir V. Sebeikams pranešė, jog šią įstaigą nuo rugsėjo lankęs jų sūnus Astijus daugiau negalės jos lankyti, pareigūnė ištraukia 2008 m. vasario 28 d. Prienų rajono savivaldybės sprendimą Nr. T3-33, jame parašyta: „Vaikai į ikimokyklinio ugdymo mokyklų ar skyrių lopšelio grupes priimami nuo 1,5 metų, į darželio grupes priimami 3-6 metų vaikai.“ Pasak moters, šiuo sprendimu vadovaudamasis Stakliškių vidurinės mokyklos direktorius ir įsakė Astijaus daugiau nelaikyti Pieštuvėnų ikimokyklinio ugdymo skyriuje.

Tai jis padaręs, matyt, sužinojęs, jog Prienų rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus darbuotojai ketina tikrinti, ar nepažeidžiama priėmimo į ikimokyklines įstaigas tvarka.

D. Keberienė rodo ir kitą dokumentą – Stakliškių vidurinės mokyklos Pieštuvėnų ikimokyklinio ir pradinio skyriaus ugdymo programą „Augu pažindamas save, pažindamas tave“, kurią 2007 m. rugpjūčio 30 d. patvirtino ankstesnės kadencijos Prienų rajono savivaldybės taryba. Dokumente, be kita ko, rašoma, jog šiame skyriuje veikia ikimokyklinio ugdymo mišri grupė. Taigi nors dabartinės kadencijos Prienų rajono savivaldybės taryba neapsižiūrėjo ir nepanaikinio pastarojo dokumento teisėtumo, argi su ja ginčysiesi – argi ne savaime aišku, kad viršesni jos sprendimai?

Rizikavo - slėpė žmoniškumą

Jeigu taip, kodėl ir Stakliškių vidurinės, ir Balbieriškio pagrindinės mokyklų direktoriai šių metų vasarą ryžosi į jų vadovaujamų įstaigų ikimokyklinio ugdymo skyrius priimti vaikus, kuriems nėra trejų metų bei kuriems sukako šešeri?

„Dėl žmogiškojo faktoriaus – neįsigilinau į jūsų minimą Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 28d. sprendimą“, – lyg nusikaltimo vietoje sugautas vaikas „ŪP“ teisinasi Stakliškių vidurinės mokyklos direktorius Povilas Veteris. „Atsižvelgėme į tėvų prašymus“, – drąsesnis yra vyresnio amžiaus Stasys Valančius, Balbieriškio pagrindinės mokyklos direktorius. Jį „nusikaltimo“ vietoje D. Klebienė sučiupusi spalio pradžioje, kai jis, jos paprašytas, atėjo su ikimokyklinukų sąrašu, kuriame turėjo būti nurodytos ir jų gimimo datos. Užtat „neteisėtieji“ Balbieriškio pagrindinės mokyklos ikimokyklinukai ir trejų metų neturintieji iš jos skyriaus buvo išprašyti anksčiau nei Astijus Sebeika iš Stakliškių vidurinės mokyklos Pieštuvėnų skyriaus. Pastarojo direktorius gal tikėjosi būti savivaldybės klerkų „neišaiškintas“?

Šv. Jurgis pajudėjo...

Graži giedra švito ir Prienų rajono savivaldybės mero kabinete esančių minėtų pareigų veiduose, kai tą pačią „ŪP“ lankymosi pas juos dieną... Prienų vėliavos šv. Jurgis iš tiesų ėmė smeigti slibiną... Nagi tą dieną P. Veteris jau girdėjo merą A.Vaicekauską sakant, jog jis 100 procentų pritariąs, kad Pieštuvėnuose būtų mišri ikimokyklinio ugdymo grupė.

Pasirodo, ir investicijų nedaug reikia, kad ji atsirastų – teks tik vieną praustuvą pažeminti, aiškino D.Keberienė. Ji tądien jau žinojo, jog lapkričio pabaigoje Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdyje bus tikslinamas 2008 m. vasario 28 d. sprendimo punktas, susijęs su ikimokyklinukais, trejų metų neturinčių vaikų naudai. Mat šiame sprendime visiškai nebuvo numatyta galimybė ikimokyklinėse įstaigose steigti mišrias grupes. Nors minėtame sprendime kalbama apie lopšelines grupes, tačiau praktiškai kaimo vietovių ikimokyklinėse įstaigose jos neįmanomos, nes pagal nuostatus gali būti steigiamos tik tada, kai yra ne mažiau nei 8 vaikai iki trejų metų.

Tikėtina, kad taryba suteiks galimybę ikimokyklines įstaigas lankyti ir vaikams, kuriems jau suėjo šešeri. Dabar, tarkim, jei Joniukui, lankančiam Prienų krašto ikimokyklinę įstaigą, šiandien sukanka šešeri, jis daugiau jos negali lankyti. Tai prieštarauja Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytajai tvarkai.

Kitoje savivaldybėje - priešingos nuostatos

„Šiais metais padaugėjo tėvų, norinčių leisti trejų metų neturinčius vaikus į ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Atsižvelgiame į sunkią situaciją – atlaisviname mamas: priimame į ikimokyklines įstaigas vaikus nuo vienų metų. Deriname kiekvieną atvejį... Rajono kaimo vietovių ikimokyklinėse įstaigose – dauguma mišrių grupių. Nėra buvę, kad iš sąrašų išbrauktume vaikus, kuriems suėjo šešeri.

Atsižvelgdami į tėvų prašymus, šiemet Garliavos darželyje atidarėme net antrą lopšelinę grupę“, – nuoširdžiai tikina Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Julija Karpavičienė. Kad taip yra iš tiesų, tvirtina ir šio – Kauno –rajono Čekiškės, Zapyškio darželių vadovės – Birutė Tiškauskienė ir Nijolė Borisevičienė.

Vis dėl to kas tos straipsnio pradžioje minėtos politinės ambicijos?

„Tokie Prienų rajono savivaldybės sprendimai, kai vaikai iki trejų metų ir tie, kurie perkopė šešerius metus, negali lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos, gali būti politiniai. Jie ypač skaudžiai atsiliepia kaimui, kur mažiau galimų rinkėjų.

Savivaldybė suinteresuota daugiau lėšų investuoti į miestą, kad pamalonintų galimus rinkėjus – kad jie vėl rinktų jos tos kadencijos valdžią, manydami, kokia ji gera“, – sako Balbieriškio seniūnijos seniūnas Algis Marcinkevičius. – Kam remontuoti kaimo mokyklas, ikimokyklines įstaigas, jei jame mažai gyventojų – rinkėjų? Kaimas ir taip nuskriaustas, sunykęs. Kai šalyje vis kas nors ribojama, uždarinėjama, tai labiausiai pažeidžia kaimą – jame nelieka motyvacijos gyventi. Prienų rajoną sudaro ne tik miestas – sudaro ir kaimas.

Jis ne mažiau vertas už miestą. Kodėl kaimo žmonėms nesukuriamos sąlygomis jame gyventi? Balbieriškio seniūnijos šešiamečiai, kurie šį rugsėjį pradėjo lankyti vietos pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrių, po mėnesio buvo iš jo išvyti į šios mokyklos priešmokyklinę grupę, ji veikia iki 12 valandos – kur vaikams paskui dėtis, kai tėvai dirba? Kodėl kaimo vaikų tėvai neturi pasirinkimo laisvės? Išvijus iš to skyriaus šešiamečius ir neturinčiuosius trejų metų, jame neliko antros darželio grupės.“

Pašnekovui apmaudu, kad panašūs sprendimai tuština kaimą, jis senėja – ar norės į jį keltis jaunos šeimos, kai nebus mokyklų, darželių: „Jauni kaimo žmonės dar sparčiau kelsis į miestus, kur gaus geresnes paslaugas, arba trauks į airijas, anglijas.“

Šalia medžio augsi - daugiau tėvynę mylėsi

Gal ir gerai, kad kaimiečiai kelsis į miestą? „Nemanau, – svarsto A. Marcinkevičius. – Kur mūsų tautos stiprybė? Papročiuose, kalboje! Kas visais laikais tai saugojo, puoselėjo? Kaimas! Jam reikėtų daugiau dėmesio skirti. Nesakau, kad dabar prieš kaimą vykdomas genocidas, vis dėlto požiūris į kaimo ir miesto žmogų – netolygus. Mūsų politikams svarbu tik pinigai, pinigai, pinigai.

Asmeniniai partiniai interesai atrodo paprasti, maži, bet jų pasekmės – globaliai pragaištingos: jei kaimo žmogus neturės galimybės dirbti, ar jis vaikus augins, papročius puoselės, mylės ir gerbs žmogų, tėvynę? Nuo mažens mylėti medelį išmokusio kaimiečio širdis pilnesnė meilės žmogui, tėvynei, nei to, kuris užauga tarp blokinių miesto sienų ar kapstydamasis jo smėlio dėžėje.“