Užtat ambicijų ir pasitikėjimo Radvilei netrūksta. Kai su Irano opozicijos delegacija, panorusia, kad lietuvė taptų jų užtarėja, kantriai lūkuriavome prie lietuvės darbo kabinetoų durų Briuselyje, Europos Parlamento (EP) trečiajame aukšte, iš lifto išnirusi politikė pirmiausia pasikalbėti pakvietė Lietuvos žurnalistą.
- Kaip dažnai kiti europarlamentarai dėl jūsų jauno amžiaus jus palaiko technine parlamento darbuotoja?
- Atvirai kalbant, tai pasitaiko neretai, bet aš to nesureikšminu, nes tai – ne mano problema. Būna, kad sužinoję mano pareigas, vyresnio amžiaus europarlamentarai teisindamiesi puola sakyti, kad Europos Sąjungos ateitis priklauso nuo jaunosios kartos. Mūsų frakcijoje (Radvilė Morkūnaitė Europos Parlamente priklauso Europos liaudies partijos, jungiančios dešiniąsias partijas, frakcijai - aut.past.) yra ir daugiau jaunų narių. Apskritai kalbant, EP yra kur kas daugiau jaunų žmonių, nei nacionaliniuose parlamentuose.
- Vis tik kiti Lietuvos europarlamentarai gali pelnytai pasididžiuoti brandžiomis savo politinėmis karjeromis, o jūsų darbo Seime, kai buvote kelių jo narių padėjėja, net nepavadinsi politine karjera. Ar dėl to neiškyla keblumų bendraujant su išties patyrusias politikais?
- Ne, dėl to dar nekilo jokių keblumų. Europos Parlamentas yra didelė institucija, kurioje dirba labai daug įvairių žmonių, taip pat ir jaunų, todėl natūralu, kad europarlamentarai buriasi ne tik pagal polines partijas, bet ir į neformalias grupes pagal savo interesus, amžių ir pan. Tikrai neturiu jokių bendravimo problemų su kitais parlamentarais. Sakote, kad girdėjote iš kai kurių Lietuvos europarlamentarų, kad, girdi, jie nelabai randa su manimi bendros kalbos? Manęs tai neglumina: natūralu, kad žmonės kartais neturi apie ką kalbėti.
- Tėvynės sąjunga - Krikščionių demokratų partija skelbiasi esanti šiuolaikinė dešinės politinės pakraipos partija, bet jeigu pasiklausytume žmonių, ypač gyvenančių provincijoje, išgirstume, kad daugeliui ši partija yra vyresnio amžiaus žmonių, politinių kalinių ir tremtinių, Katalikų bažnyčios proteguojama partija. Kaip reikėtų partijai pakeisti tokį savo įvaizdį? Ar jį išvis reikėtų keisti?
- Nemanau, kad toks įvaizdis yra blogas ir kad jį reikėtų kaip nors keisti. Kita vertus, reikėtų sutikti, kad visuomenės supratimas apie Tėvynės sąjungą–Krikščionių demokratų partiją, kaip apie pagyvenusių žmonių partiją, yra teisingas, ir reikia su juo sutikti. Bet įvairiose partijos struktūrose yra daug ir jaunų žmonių – vyksta partijos atjaunėjimas. Jaunumas pats savaime nėra vertybė ir gėris, patirtis ir principų laikymasis – taip.
Nesutinku, kad mūsų partija yra Katalikų bažnyčios kaip nors globojama partija. Jeigu kam nors pastovumas, ilgaamžių vertybių laikymasis ir propagavimas siejasi su Tėvynės sąjunga ir Katalikų bažnyčia, tuomet pasisakau už tokį „protegavimą“.
- Kalbant apie kai kuriuos Tėvynės sąjungai - Krikščioniams demokratams „nepatogius“ klausimus, pavyzdžiui, abortus, gemalų kamieninių ląstelių tyrimus, gėjų partnerystes, Vakarų Europos dešinės pakraipos politinės partijos, pradedant Vokietija ir baigiant Ispanija, požiūris į šiuos klausimus rodo daug liberalizmo ir lankstumo, nes suvokiama, kad gyvename XXI amžiuje.
Sutikite, kad Tėvynės sąjunga atstovauja fundamentaliajai, kraštutinei dešiniosios politikos krypčiai, nes į minėtus klausimus atsako kategoriška - ne. Prieš patekdama į Europos Parlamentą, jūs buvote Jaunųjų konservatorių lygos pirmininke. Ar nėra vilties, kad jaunųjų konservatorių požiūris anksčiau išvardintais klausimais keisis?
- Sunku vienareikšmiškai pasakyti. Sutinku, kad šie visi jūsų išvardinti klausimai yra pakankamai jautrūs. Viskas priklauso, kaip greitai atsinaujins partija, kaip ir kokia linkme keisis jos politika, ar bus reikalo keisti partijos požiūrį, be kita ko, ir jūsų minėtais klausimais. Tiesą pasakius, ir tarp jaunųjų konservatorių jūsų minėtais klausimais yra įvairių nuomonių. Bet daugelis jaunųjų konservatorių į partiją ateina pagal šeimyninę liniją, todėl natūralu, kad jie laikosi tėvų tradicinių požiūrių.
Natūralu, kad kai kurie ir nepritampa.
Kalbant, pavyzdžiui, apie ažiotažą sukėlusį Seimo priimtą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymą, norėčiau pasakyti, kad Europos Sąjungai nederėtų kištis į Lietuvos įstatymų leidybą, ypač šeimos politiką, ir ką nors rekomenduoti ar pasmerkti.
Iš kitos pusės, aš manau, kad draudimais vargu ar ką nors pasieksi. Turėtų būti pabrėžiamas auklėjimas, švietimas, šeimos vertybės, o ne draudimai.
- Regis, kaip ir dera europarlamentarei, esate diplomatiška. Bet leiskite jūsų tiesiai paklausti: kokia jūsų nuomonė dėl abortų?
- Laikausi nuomonės, kad gyvybę reikia saugoti ir gerbti nuo pat jos pradėjimo. Reikia pabrėžti tėvų atsakomybę prieš užsimezgusią gyvybę, o ne galvoti, kaip spręsti klausimą esant negeidžiamiems padariniams.
- Ar pasisakote ir prieš kriminalinį abortą?
- Kalbant apie abortų klausimą, vis tik negalima būti vienareikšmiškiems ir radikaliems bei kartoti: „Ne, ne, ne...“ Aš esu jauna ir negaliu garantuoti už save - negaliu žinoti, kas gali įvykti mano gyvenime. Pasmerkti ir pasakyti, kad tai yra tik blogai, nebūtų visiškai teisinga. Bet šeimoje turi būti supratimas, kad gyvybė yra šventa ir neliečiama nuo pat jos pradėjimo.
- Kokia jūsų nuomonė dėl kamieninių ląstelių tyrimo, prieš kuriuos pasisako Tėvynės sąjunga – Krikščionių demokratų partija?
- Kiek suprantu, šis klausimas susijęs su bioetika. Nesu į jį labai įsigilinusi, todėl nenorėčiau komentuodama nusižengti partinei linijai, tad palikime šį klausimą atvirą.
- O jūsų nuomonė dėl gėjų partnerysčių ir santuokų?
- Visuomenėje yra įvairių spekuliacijų šia tema. Girdi, jei vaikai auga globos namuose, tai geriau augtų tos pačios lyties asmenų sąjungoje ar santuokoje. Aš pasisakau už tradicinį šeimos modelį. Manau, kad tos pačios lyties sąjungos ar santuokos yra ėjimas prieš gamtą. Kiekvienos normalios šeimos, sudarytos iš moters ir vyro, tikslas yra pratęsti save, susilaukti palikuonių.
- O kaip tuomet su tomis 60 tūkst. šeimų Lietuvoje, kurios dėl vienų ar kitų priežasčių yra bevaikės. Ar jos jums atrodo „nenormalios“?
- Tai visai kas kita. Bet aš turiu pažįstamų gėjų –jų tikrai negalima smerkti, bet man nepatinka jų perdėtas afišavimasis, homoseksualių asmenų vykdomas lobizmas. Juk mes, tradicinės pakraipos žmonės, neviešiname savo intymių santykių.
- Bet gėjai siekia tik įteisinti savo santykius. Juk net Konstitucijos garantuota teise į susirinkimų laisvę Lietuvos gėjai nelabai gali pasinaudoti, nes, kaip žinote, dabartinis jūsų kolega, buvęs Vilniaus meras J.Imbrasas gėjams nedavė leidimo surengti eitynių. Ar tai yra „afišavimasis“? Ar gėjai gali tikėtis, kad, pavyzdžiui, Tėvynės sąjunga ims ginti jų interesus?
- Bet ką reiškia „ginti“? Aš netikiu, kad gėjai Lietuvoje patiria kokią nors diskriminaciją. Pažįstu nemažai gėjų, ypač meno pasaulyje, ir jie gyvena nesiafišuodami, neprimesdami savo gyvenimo būdo kitiems.
Aš neatmetu, kad Tėvynės sąjungos - Krikščionių demokratų partijos pozicija ateityje gali keistis dėl gėjų partnerysčių, bet mūsų partija, aš įsitikinusi, niekada nepasisakys už gėjų santuokas ar įsivaikinimą.
Mes - už tradicinę šeimą.
- Kalbant apie jūsų minėtą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, EP rugsėjo 17 dienos rezoliucija pasmerkė tokį Lietuvos įstatymą ir įpareigojo padaryti atitinkamus pataisymus. Bet Tėvynės sąjungos - Krikščionių demokratų frakcijos Seime narys Mantas Adomėnas siūlo Seimui priešintis tokiai rezoliucijai, inicijavo 55 Seimo narių, daugiausia konservatorių, rezoliuciją, kuria Vyriausybė raginama kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl Europos Parlamento rezoliucijos panaikinimo. Žmogaus teisių stebėjimo institutas, dauguma teisininkų vienbalsiai sako, kad toks Lietuvos žingsnis teisiškai yra niekinis, dar labiau - žeidžiantis Lietuvos įvaizdį. Kodėl Tėvynės sąjunga, jūsų kolega Mantas Adomėnas, švelniai tariant, elgiasi taip neprotingai?
- Atvirai pasakius, manau, kad toks sprendimas nėra labai pamatuotas ir teisingas, ir aš jo neremiu. Manau, kad kai kurie mūsų Seimo nariai reaguoja pernelyg audringai į EP pastabas. Tiesą pasakius, šio klausimo svarstymas EP vyko vangokai, bet atskiros interesų grupės dėl jo (Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos – aut.past.) visuomenėje sukėlė daug aistrų. Neteisinga būtų pasakyti, kad EP liepė įstatymą pataisyti, ir mes tą vykdome. Taisymo procesas buvo „užsisukęs“ jau gerokai anksčiau.
Kalbant apie Europarlamente priimtą rezoliuciją dėl minėto įstatymo, manau, kad nėra gerai, jog europarlamentas svarsto šalių priimtus nacionalinius įstatymus ir priima vienokias ar kitokias rezoliucijas. ES valstybės narės turėtų tokius klausimus spręsti pačios. Bet vėlgi – Europarlamento rezoliucija dėl Lietuvos įstatymo buvo rekomendacinio pobūdžio – kai kas Lietuvoje tai pernelyg sureikšmino.
Kai buvo balsuojama dėl EP rezoliucijos dėl šio įstatymo, aš balsavau prieš, nes manau, kad tokie svarstymai iš principo yra Lietuvos suverenumo pažeidimas.
- Tėvynės sąjunga mėgsta pabrėžti vertybinių nuostatų laikymosi svarbą. Bet iškilus koalicinės vyriausybės išlikimo klausimui, A.Kubilius žarsto komplimentus reikalų su teisėtvarka turinčiai Darbo partijai ir kviečia finansiniais nusikaltimais įtariamą jos vedlį V.Uspaskichą bendradarbiauti su koalicija, susilaukdamas net konservatorių patriarcho V.Landsbergio pastabos, kad partija „įmynė į daiktą, kurio nesinori įvardinti“. Ar jums neatrodo, kad dėl valdžios Tėvynės sąjunga pasirengusi paaukoti vertybines nuostatas ir principus?
- A.Kubilius turi teisę kalbėtis su visų politinių partijų lyderiais. Juk Darbo partija nebuvo pakviesta prisijungti prie koalicijos – buvo šnekama tik apie tokią galimybę. Nemanau, kad Tėvynės sąjunga kaip nors dėl to būtų pamynusi savo vertybines nuostatas ir principus.
Tiek partijos pirmininkas (A,Kubilius - aut.past.), tiek jos garbės pirmininkas (V.Landsbergis - aut.past.) gali laisvai išreikšti savo nuomonę, tai jų teisė, bet tai, apie ką šnekama, nebūtinai yra oficiali partijos politika, partinė linija.
Man Darbo partijos kvietimas į koaliciją ir darbas su ja nebūtų visiškai priimtinas dėl vertybinių požiūrių, bet politikoje niekada negali būti vien tvirtai įsikibęs savo principų ir nuostatų.
Dėl V.Landsbergio retorikos nereikėtų stebėtis – ji visada buvo labai aštri. Toks jo stilius.
- Vieša paslaptis, kad Tėvynės sąjungos - Krikščionių demokratų partijos viduje yra ryškesni keli sparnai: A.Kubiliaus, I.Degutienės, R.Juchnevičienės ar V.Landsbergio. Kuriam iš šių politikų ir kuriai krypčiai jūs daugiausia jaučiate simpatijų?
- Visi šie paminėti žmonės yra ryškios asmenybės, bet nesutinku, kad partijoje vyrauja atskiros kryptys. Mūsų partijoje yra daug nuomonių įvairovės, bet partija yra vientisas darinys. Tik galbūt kam nors norėtųsi suskaldyti mūsų partiją?
- Sakoma, kad seniems žinomiems politikams EP yra „dramblių kapinės“, o jauniems politikams – politikos kalvė ir tramplinas į nacionalinės politikos aukštumas. Kur jūs save matote po kadencijos EP baigimo?
- Dar anksti apie tai šnekėti. Darbas EP - puiki patirtis.