Seimas antradienį 52 parlamentarams balsavus už, 9 - prieš ir 6
susilaikius priėmė konservatoriaus Manto Adomėno inicijuotą
rezoliuciją, kuria Vyriausybė raginama iki lapkričio 17 dienos
pateikti ieškinį Europos Bendrijų Teisingumo Teismui dėl EP
priimtos rezoliucijos teisėtumo ir pareikalauti, kad ji būtų
paskelbta negaliojančia.
Rezoliucijos rėmėjai piktinosi, esą EP peržengė kompetencijos
ribas kišdamasis į Seimo kompetencijai priklausančius klausimus,
siekiant paveikti įstatymų leidybą, tuo tarpu oponentai tvirtino,
jog bandymas anuliuoti rezoliuciją bus niekinis, nes ir teisinio
poveikio ji neturi - tai tik politinis pozicijos pareiškimas.
„Rezoliucijos rašytojas sąmoningai klaidina Seimo narius ir
Lietuvos visuomenę ragindamas Vyriausybę kreiptis į Europos
teisingumo teismą, kai tam nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi EP
rezoliucija nėra teisinis Lietuvai privalomas aktas. Taip pat
Lietuvai nėra privaloma ir Europos Sąjungos teisių agentūros
nuomonė“, - sakė socialdemokratė Aušrinė Marija Pavilionienė.
Tuo tarpu Darbo partijos frakcijos atstovas Mečislovas
Zasčiurinskas piktinosi, esą priėmęs rezoliuciją, kuriuo
įvertinamas Seimo priimtas teisės aktas, EP kišasi į suverenios
valstybės reikalus.
„Kaip jūs galvojate, ar tai vienkartinis kišimasis į suverenios
valstybės reikalus įvertinus tokią specifinę grupę, apie kurią
mes kalbame, ar tai absoliutaus diktato pradžia? Taip, kaip prieš 20
metų mes vadinome šį efektą, šį būdą, tai Maskvos rankos poza
- kištis visur, visada ir tik su Maskvos vieninga nuomone“, - sakė
„darbietis“.
Nuomonės, jog minėta rezoliucija peržengia EP kompetencijos
ribas, laikėsi ir „kontr-rezoliuciją“ pristatęs konservatorius
Česlovas Stankevičius. Jis pripažino, jog anksčiau priimtas
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo informacijos poveikio įstatymas
yra tobulintinas, tačiau sprendimai - Seimo valioje.
„Iš tikrųjų mes turim taisyti tą įstatymą, taisyti klaidas,
kurios duoda pagrindą tokiai interpretacijai. Tačiau tai yra Seimo
kompetencija, ir EP neturėtų į ją kištis, nes jokio teisės
pažeidimo Lietuvoje neįvyko. Įstatymas dar negalioja, ir tiktai
interpretuojamas dėl to, kad sąvokos kai kurios neaiškios. Tai ta
interpretacija, aš manau, nepagrįsta, nes Lietuva yra gerbianti
teisę šalis ir jeigu esama įstatyme klaidų, jinai turi pataisyti“,
- sakė Č.Stankevičius.
Socialdmeokratas Julius Sabatauskas tikino, jog antradienį Seimo
priimta rezoliucija - niekinė, nes raginimas Vyriausybei kreiptis į
Teisingumo Teismą nėra įgyvendinamas.
„Aišku, kad Teisingumo Teismas net nepriimtų tokio ieškinio,
nes rezoliucija nėra teisinis dokumentas, įpareigojantis ES
valstybę narę. Jei norim pareikšti nuomonę dėl tos EP
rezoliucijos, tai turime perredaguoti kaip politinės nuomonės
pareiškimą, o ne kaip įpareigojančią Vyriausybę kreiptis į
Europos Teisingumo Teismą“, - sakė socialdemokratas.
Kitas socialdemokratas, Vytenis Povilas Andriukaitis rezoliuciją
lygino su „pašto karvelių laidymu“, tuo tarpu konservatorių
frakcijos atstovas Saulius Stoma tikino, jog pasukus priešingu keliu
bus einama į „Sodomą ir Gomorą“.
„Ar mes gyvename jau tokioje supervalstybėje, kurioje pasakyta,
kad viskas yra leistina, ir mes žygiuojame į, na, vis dėlto
pasakysiu tuos žodžius, Sodoma ir Gomora nieko nebijodami? (...)
Turime suvokti, kad mes esame lietuvių tautos atstovai ir kad
Lietuvos tauta turi nustatyti sau gyvenimo normas, o ne kažkas
Briuselyje“, - sakė S.Stoma.
V.P.Andriukaitis tikino, jog Vyriausybė niekaip negalės
įgyvendinti rezoliucijoje išsakytų raginimų: „Teisine prasme mes
išties užsiiminėjame pašto karvelių laidymu ir tos rezoliucijos
įgyvendinti Vyriausybė negalės niekaip ir tai yra labai akivaizdu.
Kolegos, mano nuomone, tai yra visiškai tuščias dokumentas, daugiau
turintis politinės intrigos arba politinį įkandimo pobūdį“, -
sakė socialdemokratams.
Rezoliucijos oponentams užkliuvo ir tai, jog svarstant klausimą
nebuvo rezoliucijos iniciatoriaus M.Adomėno. Frakcijos kolegos
paaiškino, jog jis komandiruotėje Gruzijoje.
„O gerbiamasis šios rezoliucijos autorius elgiasi kaip katinas
pridirbęs į miltus, pridirbo ir pats nusiplovė“, - piktinosi
socialdemokratė Birutė Vėsaitė, kita socialdemokratė
A.M.Pavilionienė kalbėjo kiek nuosaikiau: „Gaila, kad rezoliucijos
autorius slepiasi krūmuose“.
EP rugsėjį priėmė rezoliuciją, kuria paragino Lietuvą
persvarstyti prieštaringai vertinamą Nepilnamečių apsaugos
įstatymą, draudžiantį vaikams skleisti informaciją, kuria
„propaguojami“ homoseksualūs, biseksualūs ar poligaminiai santykiai.
„Europos Parlamentas (...) pažymi, kad 2009 m. liepos 14 d.
Lietuvos Seimo priimtas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo
viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymas dar
neįsigaliojo ir turi būti persvarstytas dar prieš įsigaliojimą“,
- sakoma rezoliucijoje.
EP savo rezoliucija taip pat paragino Pagrindinių teisių
agentūrą pateikti savo nuomonę apie šį įstatymą bei jo
pakeitimus atsižvelgiant į ES sutartis ir ES teisės aktus.
Tuo metu Seimo antradienį priimta „kontr-rezoliucija) sakoma, jog
EP priimta rezoliucija „yra neteisėtas veiksmas dėl kompetencijos
trūkumo“, o jei nebus oficialiai pripažinta negaliojančia, „gali
tapti pavojingu precedentu“.
Rezoliucija Seimas „apgailestauja ir išreiškia gilų
susirūpinimą dėl Europos Parlamento mėginimo abejoti valstybės
narės didžiąja demokratiškai išrinkto parlamento narių dauguma
priimto įstatymo teisėtumo, nors šis klausimas, manytina,
nepriklauso Europos Parlamento kompetencijai“.
Žmogaus teisių gynėjai kritikuoja liepą Seimo priimtą ir
kitąmet turintį įsigalioti įstatymą, kuriame kaip neigiamą
poveikį nepilnamečiams daranti informacija pripažįstama tokia,
„kuria propaguojami homoseksualūs santykiai“ ir „paniekinamos šeimos
vertybės“.
Priėmus įstatymą prezidentė Dalia Grybauskaitė sudarė darbo
grupę jam tobulinti. Seimas po pateikimo jau yra pritaręs pataisoms,
kuriomis siūloma išbraukti nuostatas, draudžiančias vaikams
skleisti informaciją, „propaguojančią“ homoseksualius santykius.
Prezidentės sudaryta darbo grupė, išbraukusi žmogaus teisių
gynėjų kritikuotą normą, pasiūlė numatyti draudimą skatinti
mažamečių lytinius santykius.