Tačiau yra ir prasta žinia – mokesčiai auga. Todėl kai kurie verslininkai mieliau renkasi mokėti kyšius, o ne pildyti valstybės biudžetą.
Lietuvoje tai – anokia naujiena. Juk kam atseikėti valstybei tūkstantį litų ar eurų, jei korumpuotam valdininkui užteks pusės sumos, kad reikalas būtų tyliai ramiai sutvarkytas?
Kyšininkavimas – gal dar ne pati baisiausia rykštė. Juk į rankas gavęs valdžiažmogis už tuos pačius pinigus apsiperka maisto prekių parduotuvėje, papildo automobilio baką degalinėje, gal net ir kokį plazminį televizorių parsivelka į namus.
Į skurdų biudžetą kapsi bent pridėtinės vertės mokestis, kurį jis sumoka iš gautos pakišos.
Tačiau kas bus, kai verslas nebenorės mokėti nei mokesčių, nei kyšių? Pirmieji signalai jau pasigirdo.
Antai garbus verslininkas T.Juška atvirai mokė kolegas, kad verta investuoti ir prekiauti užsienyje. Kad ir Afrikoje – Nigerijoje.
„Kyšiai ten – kultūros dalis ir jie tikrai ne didesni nei mokesčiai“, – protino T.Juška. O jei jo pėdomis į korumpuotą Afriką pasuks ne dešimtys, o šimtai verslininkų? Prapultis ir „Sodrai“, ir valstybei.
Tačiau to sustabdyti neįmanoma. Kaip ir sulaukti galingų užsienio investuotojų. Juk kad ir kaip suksiesi, Lietuvoje, sudėjus mokesčius ir kyšius, išlaidų būtų tikrai daugiau nei Nigerijoje, Somalyje ar Mozambike.