Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (AŠDPS)
pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus teigimu, ministro ketinamas
pasirašyti įsakymas, numatantis naują pedagoginių darbuotojų
darbo apmokėjimo tvarką, sudarys sąlygas ketvirtadaliu mažinti
pedagogų atlyginimą.
„Švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius ruošia naują
pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą, kuriame
yra paslėptas nemažas darbo užmokesčio mažinimas. (...) Mūsų
skaičiavimais, apie ketvirtadalį bus mažinamas mokytojų
atlyginimas“, - spaudos konferencijoje antradienį sakė
A.Jurgelevičius.
Tuo metu švietimo ir mokslo ministro G.Steponavičiaus patarėja
Rita Grumadaitė BNS sakė, kad įsakymo ministras neketina
pasirašyti tol, kol nebus patvirtintas kitų metų biudžetas.
„Pirmiausiai buvo kalba apie tai, kad pirmiausiai turi būti
patvirtintas biudžetas. Kita vertus, šiaip ar taip yra problema,
kaip išgyventi šį sunkmetį, ir ypatingai ši problema yra aktuali
mažakomplekčių mokyklų pedagogams“, - antradienį sakė
R.Grumadaitė.
Pats ministras nuogąstavimus vadina nepagrįstomis ir „pagrindo
neturinčiomis spekuliacijomis“.
„Tie nuogąstavimai yra nepagrįsti. Nuo naujų metų, jeigu bus
patvirtintas toks, koks buvo pasiūlytas Vyriausybės biudžeto
projektas, yra numatytos galimybės 5 procentais į viršų arba 5
procentais į apačią mokytojų tarnybinius koeficientus nustatyti,
tam tikras žirkles. Ir kiekvienu konkrečiu atveju, kiekvienoj
konkrečioj mokykloj spręstų mokyklos vadovas, suderinęs su
mokytojų atstovais. Todėl galėčiau pasakyti tik tiek, kad lyginant
su kitomis visuomenės grupėmis, mokytojų atlyginimų darbo
užmokesčio fondas mažėja kitais metais 5 procentais“, - BNS sakė
G.Steponavičius.
Pasak jo, „galimybės, sutinkant mokyklų bendruomenėms, mažose
mokyklėlėse mokėti 5 procentais mažesnius atlyginimus reiškia ir
tokių mažųjų mokyklėlių išlikimą“.
Tuo metu A.Jurgelevičiaus teigimu, ministrui priėmus įsakymą,
2760 litų, neatskaičius mokesčių, siekiantis vidutinis mokytojų
atlyginimas galėtų būti mažinamas 650 litų, o tai esą
priklausytų nuo subjektyvaus mokyklų vadovo vertinimo.
„Kada reikės nustatinėti konkrečiam mokytojui konkretų
koeficientą, nėra absoliučiai jokių kriterijų, tai
vienareikšmiškai patvirtina ir Švietimo ir mokslo ministerija
(ŠMM), pagal kuriuos galima bent kaip nors pagrįsti vienokį ar
kitokį koeficientą“, - sakė A.Jurgelevičius.
AŠDPS pirmininko teigimu, toks atlyginimų nustatymas
neišvengiamai sukels įtampą tiek tarp darbuotojų ir darbdavio,
tiek tarp pačių pedagogų.
Profsąjungos vadovas tikino, kad jų pasiūlymai dėl tam tikrų
kriterijų nustatymo nebuvo svarstomi.
Pasak A.Jurgelevičiaus, rengiamas ministro įsakymas turi 2
tikslus - artimuoju laikotarpiu sutaupyti lėšų bei netiesiogiai
pradėti bendro lavinimo sistemos reformą, kuri turėtų būti
„absoliučiai liberalizuota ir decentralizuota, ką siūlo ir
Laisvosios rinkos institutas“.
A.Jurgelevičius atstovauja profsąjungai, kuri nepritarė spalio
mėnesį pasirašytam Nacionaliniam susitarimui. Juo Vyriausybė sakė
siekianti sutarimo su pagrindiniais socialiniais partneriais.
Savo ruožtu Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų
susivienijimo (LAMPSS) atstovė Giedrės Kmitienė spaudos
konferencijoje sakė, darbo užmokesčio fondo sumažinimas 10
procentų ypatingai skaudžiai atsilieps dėstytojams ir
mokslininkams, dirbantiems pagal terminuotą darbo sutartį ir
neturintiems daugelio socialinių garantijų.
„Derybose su švietimo ir mokslo ministru G.Steponavičiumi tokį
pažadą kaip ir buvome gavę, kad realu, jog mažėtų darbo
užmokesčio fondas 7-8 procentais. Tačiau tai ir liko tik žodiniai
pažadai, jokio raštiško įsipareigojimo mes iki šios dienos
neturime“, - pasakojo G.Kmitienė
Pasak LAMPSS atstovės, nerimą kelia ir spalio 12 dieną Lietuvos
mokslo tarybos nutarimu priimtas minimalių kvalifikacinių
valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų
pareigybių reikalavimų aprašas.
Lietuvos mokslininkų sąjungos atstovo Vyginto Gončio teigimu,
„visi verčiami užsiiminėti mokslu, kas yra praktiškai nerealu“.
„Mokslinės veiklos vertinimas yra absoliutinamas visiems
darbuotojams. Vieni mokslininkai vos ne visą laiką skiria mokslinei
veiklai, kiti - pedagoginei, o tokiais formaliais reikalavimais
verčiami visi užsiiminėti mokslu, kas yra praktiškai nerealu.
Reformos vyksta administraciniu kirviu“, - kalbėjo Lietuvos
mokslininkų sąjungos atstovas.
Pasak Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų
federacijos (LŠMPSF) atstovo Romo Turonio, reaguodama į šiuos
švietimo ir mokslo ministro ketinimus, LŠMPSF planuoja pradėti
protesto parašų rinkimo akciją, o atslūgus gripo epidemijai
neatmeta ir protesto akcijų organizavimo galimybės.