Kai skolininkas ims auksinius kiaušinius dėti

Kas tai – noras atskleisti šiandienos gyvenimo ydas ar tiesiog siekis pasinaudoti „Ūkininko patarėjo“ vardu kaip įrankiu skolai išmušti? Sukame pas ūkininkę Marytę Dvarionienę į Daujotų kaimą, iš kur pagalbos šauksmas ir atsklido, tačiau neįtariame, kad įklimpsime į problemų, informacijos ir intrigų liūną, o menkutė skola virs šimtus kartų didesne.

Rugpjūčio mėnesį skundo autorės vyras Zigmantas Dvarionas, dirbdamas pagal verslo liudijimą, su kitu to paties rajono Daukšių k. ūkininku Alvydu Bertuliu pasirašė paslaugų teikimo sutartį. Z.Dvarionas įsipareigojo iki rugpjūčio 31 d. plėvele apvynioti 850 šienainio ritinių ir už darbą bei panaudotas medžiagas iš užsakovo gauti beveik 15 tūkst. Lt atlygį.

Tačiau darbų Z.Dvarionas atliko tik už 2,1 tūkst. Lt. M.Dvarionienė susidariusią situaciją pakomentavo taip: „Mes iš rajono spaudos žinojome, kad A.Bertulio ūkis turi daug skolų ir stovi ant bankroto slenksčio, todėl prieš vykdydami ūkininko užsakymą norėjome apsidrausti. Kreipiausi į „Pieno žvaigždžių“ bendrovę, kuriai A.Bertulis parduoda pieną, ir man telefonu buvo pažadėta, kad šie darbai bus apmokėti.

Pradėjus vynioti šienainį į „Pieno žvaigždes“ buvo pristatyta nauja A.Bertulio ir mano vyro pasirašyta trišalė sutartis, ją turėjo pasirašyti ir „Pieno žvaigždžių“ atstovas. Deja, bendrovė to nepadarė, motyvuodama, kad už A.Bertulį neprisiima jokios atsakomybės. Supratę, jog klimpstame į rimtus nemalonumus, darbą nutraukėme. Ir ne be pagrindo – A.Bertulis iki šiol nesumoka 2,1 tūkst. Lt, nors turėjo tai padaryti prieš porą mėnesių.

Kadangi ūkininkų Dvarionų šeima ruošėsi solidžiam užsakymui, plėvelės ritiniams vynioti prisipirko daugiau kaip už 5 tūkst. Lt. Ir „investicija“ stovi be naudos, ir pinigai plėvelės pardavėjui nesumokėti...

M.Dvarionienė kaltina AB „Pieno žvaigždės“ žaliavos supirkimo direktorių Algimantą Paspirgėlį, tvirtindama, kad jis „padeda aferistui mulkinti ūkininkus“. Aferistas šiuo atveju esąs A.Bertulis. Daujotiškė teigė, kad telefonu su „Pieno žvaigždėmis“ ji susitarė, jog bendrovė garantuos šienainio vyniojimo išlaidas.

„Šį pažadą patvirtina visas tolesnis mano susirašinėjimas elektroniniu paštu su A.Paspirgėliu, esu išsaugojusi visus savo ir jo laiškus. Tiesa, trišalės sutarties bendrovė nepasirašė, norėjo ją pakoreguoti man nenaudinga linkme. Tačiau laiškuose A.Paspirgėlis ne kartą žadėjo, kad pinigai bus sumokėti. Štai viename laiške rašo: „Yra ten jo (A.Bertulio) skolų už kurą, už sukimą į ritinius kitam žmogui ir dar kažką. Savaitę turim palaukti, kol suvesim spalio „galus“. Tada bandysiu pakalbėti su juo, kaip geriau vykdyti pažadus“, - A.Paspirgėlio laišką citavo M.Dvarionienė.

Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad tarp atsakymų į M.Dvarionienės laiškus esama ir tokio: „Kam mokėti pinigus, spręs A.Bertulis, mes teisės disponuoti jo pinigais už jo parduotą pieną neturime.“ Arba dar vienas: „Problema ta, kad A.Bertulis, neturėdamas pieno, dalija pažadus, kad pieninė sumokės. Pieninė savo pinigų negali mokėti, o gali sumokėti tik iš A.Bertulio pieno jo nurodymu kam ir kiek.“

„Ūkininko patarėjo“ kalbintas A.Paspirgėlis pastebėjo, kad ne redakcijos reikalas kapstytis po svetimas skolas.

„Trumpai kalbant, M.Dvarionienei pasakiau, kad jeigu atliktų tą paslaugą, greičiau nei po pusės metų pinigų tegul nesitiki. Trišalės sutarties nesu pasirašęs, M.Dvarionienė tarėsi su A.Bertuliu – kuo čia aš dėtas? Mes galėtume sumokėti iš A.Bertulio pinigų, tačiau visos jo sąskaitos areštuotos. Nieko aš jai nežadėjau, tik norėjau padėti. Aš pats su A.Bertuliu kalbėjau, jis žadėjo artimiausiu metu sumokėti 500 Lt ar prašyti, kad sesuo už jį sumokėtų. Ar jis tą padarė, nežinau. Jūs čia painiojatės į nelabai švarius reikalus, - perspėjo A.Paspirgėlis.

Skolos neneigė ir pats ūkininkas A.Bertulis. Nors su žurnalistu susitikti jis atsisakė, tačiau telefonu kalbintas pripažino, kad finansinių problemų turi, tačiau tikisi ūkį „pastatyti ant kojų“, o pinigus M.Dvarionienei sumokės artimiausiomis savaitėmis.

„Turiu skolų ir noriu iš jų išbristi, atsistoti ant kojų ir tęsti darbą, - sausai glaustai paaiškino A.Bertulis.

Kalba eina ne apie dviejų tūkstančių litų skolą. Dėl skolos A.Dvarionienei ir šios ūkininkės sukelto skandalo galima būtų tik ranka mostelėti (žinoma, kiekvienas turi teisę reikalauti jam priklausančių pinigų). Ne vienam ūkininkui ir firmoms A.Bertulis yra skolingas po dešimtis tūkstančių litų, o kadangi bankai areštavo sąskaitas, tikėtina, kad yra ir daug didesnių skolų, nes, pasinaudodamas Europos Sąjungos fondų parama, ūkininkas statė ir fermą, ir srutų rezervuarą, įsigijo technikos. Tik ką galėtų reikšti A.Paspirgėlio žodžiai, kad spauda veliasi į nelabai švarius reikalus?

Šių metų kovą Skuodo r. ūkininkų registre atsirado naujas įrašas – ūkininke tapo Palangoje gyvenamąją vietą deklaravusi A.Bertulio sesuo Živilė Pitkienė. Ji, kaip ir jos brolis Alvydas, nusprendė verstis pienininkyste. Specialiai ruoštis palangiškei (kaip vėliau sužinojome, gyvenančiai JAV) nereikėjo – tam puikiausiai tiko A.Bertulio pastatyti tvartai Daukšių kaime, ten esanti įranga ir infrastruktūra.

„Ūkininko patarėjo“ kalbintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skuodo skyriaus vedėjas Algimantas Želvys patikino, kad jokių problemų dėl to nėra – viename tvarte gali būti laikomos net kelių savininkų bandos. Tačiau A.Želvį stebino kas kita.

„Su A.Bertuliu ir anksčiau nebuvo lengva susikalbėti, kaip ne kaip, jis buvo pripažintas geriausiu jaunuoju ūkininku visoje Lietuvoje. Nespėjo išlieti naujos fermos pamatų – o jau kreipėsi į mus dėl sertifikato... Paskutiniu metu tas susikalbėjimas visiškai pašlijo, kažkokie keisti dalykai ūkyje dedasi, viena firma išsivežė iš jos įsigytą techniką. Mes sužinojome, kad fermoje netikėtai atsirado per šimtą naujų neregistruotų karvių. Iš kur? Kaip? Mūsų specialistai nuvyko ir įkalbėjo jas įregistruoti, jos registruotos Ž.Pitkienės vardu. Pagal mūsų reikalavimus nedraudžiama viename tvarte laikyti kelių savininkų gyvulius. Dėl kokios skolos, sakėte, rašote straipsnį? Dėl dviejų tūkstančių? Nejuokinkite žmonių, tas ūkininkas ne vienam kolegai yra skolingas daug didesnes sumas ir šiandien jų negrąžina, - rašinio autorių paprotino A.Želvys.

Naujų karvių atsiradimą A.Bertulio ūkyje išsamiau nušvietė mūsų jau kalbintas „Pieno žvaigždžių“ žaliavos supirkimo direktorius A.Paspirgėlis.

„Gal kaimo bobos ir skleidžia legendas, tačiau ne „Pieno žvaigždės“ tas karves nupirko. Jas iš vienos bendrovės išsimokėtinai nusipirko kitas žmogus. Mes tik tarpininkavome – su ta bendrove pasirašėme sutartį, kad iš karvių parduodamo pieno už jas bus mokama, bet neprisiėmėme absoliučiai jokios atsakomybės už karvių likimą. Bus pieno – mokėsime, nebus – nemokėsime.

A.Bertulio ūkis mums seniai skolingas, plečiant ūkį suteikėme avansą. Įvyko taip, kad žmogus pirma pasistatė mėšlidę, o tik paskui sugalvojo karves pirkti. Avansas negrąžintas, „Pieno žvaigždės“ įklimpusios taip pat, kaip ir kiti A.Bertulio kreditoriai, - tikino A.Paspirgėlis.

Paklaustas, kas tas žmogus, kuris prisipirko karvių ir jas atvežė į A.Bertulio fermą, A.Paspirgėlis sakė neturintis teisės atskleisti, nes tai privačių asmenų sandoris. Bet mes tai jau išsiaiškinome Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje: karves įsigijo A.Bertulio sesuo Ž.Pitkienė.

Paklaustas, kaip, pilant į bendrą „katilą“, apskaičiuojama, kiek yra A.Bertulio, o kiek Ž.Pitkienės pieno, direktorius sakė, jog pagal karvių skaičių.

„Ar tikite, kad A.Bertulio ūkis atsigaus? – paklausėme pašnekovo.

„Tikėti reikia viskuo, nors ir sunku. Žmonės kapstosi, kainos po truputėlį kyla. Ten labai daug problemų. Bankas norėjo fermas parduoti – ūkį ėmėsi gelbėti ūkininko sesuo. Jeigu ten būtų likęs plynas laukas, tada niekas nieko neatgautų, - reziumavo A.Paspirgėlis.

Skuodo r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Ruikis situaciją A.Bertulio ūkyje žino neblogai. „Jau antrus metus ūkininkas eina bankroto link. Kiek žinau, Mažeikių pieninė („Pieno žvaigždžių“ filialas) jį gelbėja, karvių jam yra atvežę. Ne vienam ūkininkui jis skolingas, bet palyginti su rimtais tiekėjais tos skolos nėra didelės. Vaikis (A.Bertuliui vos trisdešimt metų – autoriaus past.) rankų nenuleidžia, manau, po kelerių metų pradės tas skolas atidavinėti. Kaip ir daugelis ūkininkų, susigundė Europos Sąjungos pinigais, manė viską sugriebti staigiai. Neapskaičiavo, pieno kainos krito. Bankai nežaidžia, delspinigius skaičiuoja ir pradėjo vaikį spausti. Žinau, kad už pieną viską paima Mažeikiai, jam palikdami tik duonai nusipirkti, o neseniai dar šeima pagausėjo... – nei teisino, nei smerkė ūkininką V.Ruikis, manydamas, kad skolintojams geriau palaukti ūkio atsigavimo, o ne kelti skandalą, kaip tai dėl poros tūkstančių litų daranti M.Dvarionienė.

Tuo tarpu M.Dvarionienė „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad kreipsis ir į teisėsaugos tarnybas, nes A.Bertulio ūkio veikloje įžiūri nešvarių darbelių. „Kodėl naujos karvės registruotos jo sesers vardu? Pienelį, matyt, varo į vieną šaldytuvą, skolininkui A.Bertuliui užrašo kokius 200 litrų, o visas kitas pienas eina į neareštuotą sesers sąskaitą. Manau, ir „Pieno žvaigždės“ padarė aferą, nupirkdamos karves sesers vardu, - negailestingai rėžė M.Dvarionienė.

Na, būtų A.Bertulis ar tos pačios „Pieno žvaigždės“ laiku sumokėję tuos menkus tūkstančius... Juk ir M.Dvarionienei reikia pinigų – nudegusio tvarto stogui lopyti, už pastatytą mėšlidę atsiskaityti, bankui palūkanas mokėti. Toks gyvenimas šiandien.

Bet, kaip sakoma, ir mažas akmenėlis didelį vežimą verčia. Teisėsaugininkai gali labai priekabiai pasižiūrėti į neįprastas rokiruotes daukšiškio A.Bertulio ūkyje. M.Dvarionienei kas – praras du tūkstančius, o dešimčių tūkstančių ar dar didesnių sumų besitikintys kreditoriai gali ir nebesulaukti, kada skolininkas ims auksinius kiaušinius dėti.